Siekiant, jog visuomenė būtų sveikesnė, prieš penkerius metus visuose Lietuvos miestuose pradėta vadinamoji sveikatos programa, kuri tęsis iki 2012 metų. Jos įgyvendinimui vien uostamiestyje kasmet skiriama apie 200 tūkst. Lt.
Gerinant klaipėdiečių sveikatą, pasirinktos bendruomenės sveikatinimo, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, onkologinių ligų prevencijos, narkomanijos, ŽIV/AIDS prevencijos ir vaikų sveikatos gerinimo programos.
Vakar jų įgyvendinimo rezultatams skirtoje konferencijoje uostamiestyje dalyvavę Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretorius Romualdas Sabaliauskas akcentavo, kad Klaipėdos specialistai, dirbantys bendruomenės sveikatinimo ir socialinėje srityse, turi neprastą įdirbį.
Tačiau, pastebi jie, ne tik uostamiesčio, bet ir visos šalies gyventojų sveikata prastėja.
„Skauda širdį dėl moksleivių nejudrumo – jie, užuot sportavę, valandų valandas praleidžia prie kompiuterio”, – kalbėjo SAM sekretorius. Jo nuomone, vaikus luošina ir per didelis mokymosi krūvis.
„Visuomenė turi keisti savo elgseną – mažiau gerti, mažiau rūkyti, daugiau šypsotis, – mokė R. Sabaliauskas. – O kad žmonių nekamuotų depresija, kuria pastaruoju metu sergama masiškai, šeimos daktarams galėtų talkinti kunigai”.
Kunigai – ne vienintelė uostamiesčio sveikatos apsaugos sistemos viltis. Dideli lūkesčiai siejami su Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos katedroje ruošiamais specialistais.