Labiausiai laukiamų žiemos švenčių išvakarėse dalis Europos sukilo prieš svarbiausią jų simbolį.
Vokiečiai ir austrai nusprendė nebesitaikstyti su neva kompanijos „Coca Cola” viso pasaulio žmonėms į galvą įkaltu Santa Klauso įvaizdžiu ir ne tik stumia jį lauk iš prekybos vietų, bet ir savo mažiesiems bando įdiegti, esą dovanas jiems neša ne kažkoks Santa Klausas, o jų vietinis herojus.
Tuo tarpu lietuviai ne tik nesiima ginti savo tautinių tradicijų, bet dar plačiau atsiveria pasauliui.
Antai visais varpais skalambijama, kad šiandien į Klaipėdą neva atvyksta tikrasis Kalėdų Senelis iš Laplandijos. Tačiau jei žiūrėtume tiesai į akis, Laplandijoje gyvena Juolupukki – išvertus iš suomių kalbos, – Kalėdų Ožys.
Vaikams įkalta į galvas, kad tikrasis Kalėdų Senelis gyvena šiaurėje, dėvi raudonai baltais drabužiais, turi baltą barzdą ir važinėja elniais, nors iš tiesų tai – amerikietiškojo Santa Klauso arba rusiško Diedo Morozo įvaizdis.
Vis dėlto Lietuvos etnologai netiki, kad kada nors pavyktų žmonėms ištrinti iš galvos per dešimtmečius įprastą ir mielą dovanas nešančio senelio įvaizdį ir visai nepyksta, kad raudonai vilkintį personažą visi šaukia Kalėdų Seneliu, nors tikrasis Kalėda turėtų vilkėti verstais kailiniais ir „auginti” lininę barzdą.
„Tikras senelis geria kokakolą”
Kaip įsivaizduoja, iš kur atkeliauja ir kaip atrodo Kalėdų Senelis, „Vakarų ekspresas” kamantinėjo darželio „Boružėlė” auklėtinius.
Juozas, 5 m.
Kalėdų Senis atkeliauja iš šiaurės. Niekada nesu jo matęs, tik vieną kartą sapnavau – toks juodas, juodas. Aš dažnai sapnuoju košmarus o tėtis man sako: nusiramink, nusiramink… Į darželį irgi ateina Kalėdų Senelis, jis irgi iš šiaurės, nes storas ir raudonai apsirengęs.
Aurimas, 6 m.
Kalėdų Senelis gyvena šiaurėje. Kur yra šiaurė? Lietuvoje. Šiaip daug yra senelių, bet tik vienas tikriausias – jis su raudonu paltu, su barzda ir ūsais. Kalba lietuviškai ir geria kokakolą.
Nojus, 6 m.
Taip, jis iš šiaurės. O šiaurė yra netoli Vakarų. Pas skirtingų šalių vaikus ateina skirtingi seneliai. Pavyzdžiui, pas amerikiečius ateina rusų senelis, pas Afrikos vaikus atėjęs senelis irgi kalba rusiškai. Bet tikrasis Kalėdų senelis turi būti apsirengęs raudonai. Nes jei drabužiai mėlyni ar žali, – jis netikras. O jei ateitų Kalėdų Senelis, apsirengęs išverstais kailiniais? Irgi netikras. Jis būtų panašus į žmogų.
Austėja, 6 m.
Kalėdų senelio veidas – kaip mūsų, o apsirengęs jis raudonai. Mėlynai, ar žaliai – negalima. Per reklamas rodo netikrus senelius, nes tikrasis gyvena šiaurėje.
Madlena, 5 m.
Yra tokia šalis – Šiaurė, ten labai šalta. Ten gyvena daug Kalėdų Senelių, kokie trys. Dar ten gyvena nykštukai ir… žinau tik jų pavardę – „Oleniai”. Tie trys seneliai laisvai suspėja pas visus vaikus. Juk vieni atsikelia anksčiau, kiti vėliau. Tikras Kalėdų Senelis turi būti apsirengęs raudonais rūbais, su balta barzda, turi atvažiuoti su elniais ir rogėmis. Dar yra ir Senis Šaltis. Kuo jis skiriasi nuo Kalėdų Senelio? Gyvena kitoj troboj.
Gabrielė, 5 m.
Jei Kalėdų Senelis ateitų apsivilkęs ne raudonu chalatu, o su kailiniais, iš karto suprasčiau, kad jis netikras.
Juokai virto rimta akcija
Vakar iš Laplandijos į Vilnių atskridusį Kalėdų Senelį – Joulupukki – pasitiko lietuviškasis personažas – Kalėda. Jo atlikėjas „Vakarų ekspresui” telefonu juokavo, esą Laplandijos senelis yra tarsi vyskupas, o Kalėda – tik kaip vietininkas Lietuvoje.
„Žinote, man nėra labai skaudu, kad visi sako, jog tikrasis Kalėdų Senelis gyvena Laplandijoje. Iš tikrųjų lietuviški Kalėdų Seneliai turėtų vilkėti panašiais drabužiais kaip mano – išverstais kailiniais, tikra barzda. Nes raudoni rūbai yra tik pižama…” – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo lietuviškasis Kalėda.
Tuo tarpu vokiečiai ir austrai savo tradicijas ėmė aukštinti visai ne juokais. Kai kuriose šių šalių mugėse šiemet uždrausta prekiauti bet kokia šventine atributika, kurioje yra storo, balta barzda, raudonais drabužiais vilkinčio senelio atvaizdas. Šitaip vokiečių vaikams stengiamasi įdiegti, kad jiems dovanas neša ne kompanijos „Coca Cola” prekinis ženklas – Santa Klausas, o šventasis Nikolas.
Geriausias senelis – kaimynas
Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė pasakojo, kad tradicinis lietuviškas Kalėdų Senelis turėtų būti kaimynas, persirengęs kailiniais, užsidėjęs lininę barzdą, pasidažęs veidą ir užsidėjęs skrybėlę.
„Kalėdų Senelio atėjimas dabar siejamas su dovanomis. O XIX amžiuje jokių dovanų nebuvo – Kalėda turėdavo kišenėje nebent riešutų, obuolių. Svarbiausia būdavo, ką jis pasakys. Todėl ir eidavo kaimynai pas kaimynus, nes vieni apie kitus viską žinojo – kas buvo geras, kas nelabai”, – pasakojo V. Jankūnaitė.
Pasak jos, kadangi mūsų tradicijos okupacijos metais buvo sunaikintos, nebesivystė ir Kalėdų Senelio įvaizdis. Visi gyveno su Senio Šalčio personažu, todėl esą normalu, kad atgavus nepriklausomybę, visiems norėjosi gražaus spalvingo Kalėdų Senelio, kokį pasiūlė vakarietiškoji kultūra.
„Aš džiaugiuosi bent tuo, kad sugrąžinome Kalėdų Senelio vardą”, – sakė V. Jankūnaitė.
Atrodys kaip ubagas
Etnologei antrino ir pats ne kartą Kalėda persirengęs Klaipėdos universiteto Humanitarinio fakulteto dekanas Rimantas Balsys. Jis pabrėžė, kad tradicijos kinta, tad nematantis nieko bloga, kad pas vaikus vaikšto Kalėdų Senelis, vilkintis raudonais drabužiais.
„Žinoma, jei siektume autentikos, reikėtų, kad Kalėdų Senelis vilkėtų kitaip. Tačiau šitaip galime padaryti ir meškos paslaugą – aprengsime Senelį kaip XIX amžiuje, tai jis atrodys lyg ubagas. Juk svarbu, ką kalbi, o ne kaip atrodai”, – sakė R. Balsys.
Į galvą įkalė „Coca Cola”
Ir vis dėlto, ar pagrįstai vokiečiai ir austrai užsipuolė Santą Klausą?
Pasak užsienio spaudos, netiesa, kad būtent kompanija „Coca Cola” sukūrė dabartinį jo įvaizdį – esą toks jis buvo aprašomas ar piešiamas dar iki jos pirmųjų reklaminių plakatų.
Tačiau pripažįstama, kad būtent ji prisidėjo prie to, kad šį įvaizdį per daugelį metų – nuo 1931-ųjų, kai pasirodė pirmieji švedų kilmės dailininko Hadono Sundblumo piešiniai reklaminei „Coca Cola” kampanijai – įkaltų visiems į galvą.