Ar galėtumėte patikėti, kad sniegas netirpsta šiltuose delnuose? Ar pavyktų įtikinti, kad mėnulį galima paliesti ranka? Visa tai būna tik pasakose. Arba kine.
Jau penkiolika savaičių Lietuvoje filmuojamas televizijos serialas pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika”. Lietuvos kino studijos (LKS), padedančios užsienio kompanijoms sukurti šią juostą, darbuotojams teko gerokai pasistengti, kad sukurtų aplinką kaip rusų rašytojo kūrinyje.
Popierinis sniegas
Deja, netikėtai šį rudenį Lietuvos laukus užklojęs sniegas greitai nutirpo. Todėl filmo pagal romaną „Karas ir taika” kūrėjams reikėjo gerokai paplušėti, kol pavyko sostinėje esančių Verkių rūmų kiemą „apsnigti” ir sukelti medžių šakas blaškančią pūgą. Filmuose sniegas atrodo toks tikroviškas, o iš tiesų dažniausiai tėra pagamintas iš popieriaus. Būtent taip buvo papuoštas Verkių rūmų kiemas filmuojant paskutines „Karo ir taikos” scenas.
Ir patys Verkių rūmai buvo paversti filmavimo aikštele. Sienos nukabinėtos senoviniais veidrodžiais, kambariai papuošti prabangiais, romano dvasią kuriančiais baldais. Pro rūmų langus buvo galima išvysti ryškiai šviečiantį mėnulį, kuris tebuvo kabantis lauke iš vidaus apšviesta kamuolys.
Tinkamiausia – Lietuva
Italų iniciatyva sugalvotą ekranizuoti garsų rusų romaną bendromis jėgomis stato net septynių šalių kino kompanijos. Prie šio filmo kūrimo prisidėjo „Lux VideVide” (Italija),”RaiFiction” (Italija),”Eos Entertainment” (Vokietija), „Baltmedia Projektor” (Lenkija), RTR TV (Rusija), „Pampa productions” (Prancūzija),” Grupo Intereconomia” (Ispanija), Alchemy TV (Didžioji Britanija). Nepaisant to, kad filmą prodiusuoja įvairių šalių prodiuserių jungtinė grupė, „Karą ir taiką” filmuoti buvo nuspręsta Lietuvoje. Tik keletas scenų buvo nufilmuotos Sankt Peterburge, Rusijoje.
Filmo režisierius Robertas Dornhelmas džiaugėsi, kad šis televizijos serialas filmuojamas Lietuvoje. Pasak jo, L.Tolstojaus romano ekranizacijai puikiai tinka Lietuvos gamta bei architektūra. Filmo režisierius teigė, kad nesistengia konkuruoti su 1968 metais nufilmuota Sergejaus Bordančiuko „Karo ir taikos” ekranizacija. „Atkurti tikrą L.Tolstojaus romano dvasią reikėtų 5000 arklių, mes to sa leisti negalime. Todėl bandysime sukurti kuo geresnį filmą pagal savo galimybes. Puiku, kad turime techninę įrangą, kuri 500 žmonių kariuomenę televizijos ekrane gali paversti į 50 tūkst. karių pulką”, – kalbėjo R.Dornhelmas.
Televizijos seriale bus galima išvysti daug pažįstamų Lietuvos peizažų ir architektūros. Rusų romanas buvo perkeltas ne tik į sostinėje esančius Verkių rūmus, bet ir į Vilniaus senamiestį, Nacionalinį muziejų. Mūšio scenos buvo filmuojamos laukuose prie Trakų. Kadangi kovų scenoms lietuvių kaskadininkų neužteko, talkinti atvyko kaskadininkai iš Slovakijos ir Bulgarijos.
Ilgas pasirengimas – trumpas veiksmas
Grįžkime į filmavimo aikštelę Verkių parke. Trumpai kelių sekundžių scenai kelias valandas buvo ruošiamas rūmų kiemas. Lyg gaisrininkai vandenį, kino studijos darbuotojai purškė popierinį sniegą, į orą buvo iškeltas didžiulis rutulys – mėnulis.
Filmuojama scena, kai prie rūmų prijoję raiteliai palieka keleivį ir iššuoliuoja iš filmavimo aikštelės.
Bet užklupo bėda, kuri po vieną nevaikšto. Vos tik buvo pranešta, kad filmuojamas scenos dublis, arkliais kinkyta karieta pasileido Verkių rūmų link. Deja, arkliai nėra tokie geri aktoriai kaip žmonės. Išsigandę daugybės žmonių, ryškių žibintų ir sniegą pučiančių ventiliatorių gyvuliai pasibaidė ir nevaldomi įlėkė į filmavimo aikštelę. Paruoštas sniegas buvo sugadintas. Ir vėl viskas iš naujo. Atrodo, kuriant filmą daugiau laukimo nei vaidybos: iš naujo purškiamas sniegas, ilgai raminami arkliai.
Į filmavimo aikštelę įleisti žurnalistai turėjo galimybę pakalbinti italų aktorių Alessio Boni, kuris filme „Karas ir taika” atliko princo Andrejaus vaidmenį. Aktorius tikino, kad jam patiko dirbti Lietuvoje. Čia jis išvydo labai gražų kraštovaizdį ir savitą architektūrą. A.Boni ypač sužavėjo Lietuvos laukai ir kalvos.
„Man teko studijuoti Teatro akademijoje, kur rusų literatūrai buvo skirtas ypatingas dėmesys. Šios šalies autorių kūryba leidžia atrasti visai kitokį vaidybos aspektą. Jau studijų metais susipažinau su F.Dostojevskio, L.Tolstojaus, A.Puškino ir kitų rašytojų darbais. „Karą ir taiką” skaičiau būdamas maždaug dvidešimties. Deja, daug ką užmiršau. Tačiau šis siužetas man nebuvo visiška naujiena”, – pasakojo aktorius.
Kur pigiau, ten ir filmuos
Lietuvos kino studijos direktorius Ramūnas Škikas sakė, kad Lietuva šiam filmui kurti pasirinkta neatsitiktinai. „Šią ekranizaciją įgyvendinantys žmonės jau dirbo Lietuvoje pernai su kitu itališku projektu. Kad „Karas ir taika” būtų filmuojama Lietuvoje, neužteko vien to, jog apie mus jau girdėjo. Turėjome įtikinti, kad galime suteikti visas filmui kurti reikalingas paslaugas”, – sakė direktorius. Pasak jo, Lietuva puikiai tiko, nes filmo kūrėjams reikėjo šiauresnio krašto nei Italija ar Vokietija. „Žinia, filmo kūrėjai galėjo pasirinkti Lenkiją ar Rusiją, kurios yra šios juostos koprodiuserės. Bet sugebėjom įrodyti, kad Lietuvoje bus geriausios sąlygos filmuoti. Tai ne tik techninės galimybės – L.Tolstojaus romano ekranizacijai labai svarbu ir gamta”, – pasakojo R.Škikas. LKS direktorius teigė, kad Lietuvoje sąlygos filmuoti kino juostas geresnės nei kitose Europos šalyse. Šalis kol kas siūlo mažesnes kainas, bet profesionalias paslaugas. „Užsienio investicijos padeda sutelkti stiprią ir profesionalią komandą. LKS neišsilaikytų, jei lėšas gautume tik iš lietuvių kuriamų filmų”, – pasakojo R.Škikas.
Filmuojant masines scenas filme „Karas ir taika” neužteko dublerių bei kaskadininkų, dirbančių LKS, todėl filmo kūrėjams pagelbėjo Lietuvos kariuomenė. LKS direktorius teigė, kad be panašios pagalbos tokio dydžio filmų nebūtų įmanoma sukurti. R.Škikas minėjo, esą per penkiolika savaičių trunkantį „Karo ir taikos” filmavimą vaidino jau keli tūkstančiai aktorių, dublerių, statistų ir kaskadininkų.
„Esu įsitikinęs, kad šį televizijos serialą pamatysime ir Lietuvoje. Nežinau, ar kuri nors iš Lietuvos televizijų jau yra įsigijusi teisę rodyti šį keturių dalių serialą, tačiau tikiu, kad ir mūsų žiūrovai galės jį įvertinti. „Karas ir taika” yra labai didelis projektas, tad anksčiau ar vėliau jis atsidurs ir lietuviškuose programų tinkleliuose”, – sakė pašnekovas. Pasak jo, filmas turėtų būti baigtas montuoti kitais metais.
Tokie didžiuliai filmų projektai, įgyvendinami Lietuvoje, daro milžinišką reklamą ne tik LKS, bet ir pačiai šaliai. „Pirmoji reklama buvo, kai buvo kuriamas filmas „Elžbieta II”. Kino juosta buvo pristatyta Kanų festivalyje. Be to, sulaukė Emmy apdovanojimų. Toks pripažinimas parodo, kad mes galime kurti ir gana sudėtingus filmus”, – teigė R.Škikas. Pasak pašnekovo, tokie filmai ugdo filmo kūrimo specialistus. Gruodį LKS pradės filmuoti naują juostą „Transiberijos traukinys”, prie jos dirbs tie patys specialistai.