Vilnietis pianistas Daumantas Kirilauskas, po studijų Austrijoje grįžęs į Lietuvą, stengiasi įsitraukti į mūsų šalies muzikinį gyvenimą ne vien koncertine veikla
Netrukus pasirodys talentingo muzikanto Vokietijoje įrašyta ir Lietuvoje išleista Carlo Vine’o ir Mikloso Maroso sonatų fortepijonui kompaktinė plokštelė. Ji bus pristatyta ateinantį šeštadienį „Vartų” galerijoje Vilniuje.
Abu sonatų autoriai, pasaulyje žinomi šiuolaikinės muzikos kūrėjai, Daumantui Kirilauskui, galima sakyti, gerai pažįstami. Australų kompozitoriaus Vine’o kūrinius pianistas nuo 1998 metų ne kartą grojo per koncertus ir rečitalius Lietuvoje bei užsienyje. Su vengrų kilmės švedų kompozitoriumi Marosu asmeniškai susipažino per Šiaurės šalių kamerinės muzikos festivalį 2002 metais. Ką tik parašytą sonatą kompozitorius pats atsiuntė pianistui, tikėdamasis išgirsti ją grojant.
– Kodėl nusprendėte kompaktinę plokštelę įrašyti Vokietijoje?
– Norėjau, kad įrašas būtų tikrai geros kokybės, įrašytas grojant geru instrumentu, atitinkančiu visus pasaulio įrašų standartus. Lietuvoje, deja, tokios studijos kol kas nėra. Gal būtų buvę galima prašytis į Filharmoniją, bet, manau, labai sudėtinga atsivesti ten visą įrašų studiją. Man buvo paprasčiau nuvykti į Vokietiją ir įrašyti.
– O kaina labai skiriasi?
– Nežinau tikslių kainų Lietuvoje. Manau, Vokietijoje ji didesnė, bet įmanoma.
– Dėl kokių priežasčių vėluota išleisti plokštelę? Tikėjotės, kad ji pasirodys dar lapkričio pradžioje.
– Leidėjai pažada, paskui kažkur dingsta. Negali prisiskambinti. Savaitės bėga. Niekas nejuda. Perėjau nuo vieno leidėjo pas kitą. Gerai, kad galiausiai apsiėmė Lietuvos radijo Garso įrašų ir leidybos studija. Tada reikalai pajudėjo. O šiaip nežinau, kada ši kompaktinė plokštelė būtų pasirodžiusi. Gal šiemet ir nebūčiau jos sulaukęs.
– Vis dėlto išleisti kompaktinę plokštelę muzikantui labai svarbu?
– Išleidimas išleidimui nelygu. Kai išleidi didelėje kompanijoje, kur sudaromos pasaulinės sutartys, tada ir tiražas yra, ir plačiau parduodama. O čia – tik Lietuvoje. Nebent kiek pats išsiųsiu į užsienį. Kompaktinė plokštelė pačiam muzikantui, žinoma, – kūrybos etapo užfiksavimas. Žiūriu į tai kaip į kūrybinį meninį procesą ir nesiekiu jokios naudos. Man pačiam įdomu viskas. Ir viršelio koncepciją kartu su dizaineriu kūrėme. Be to, lieka vis dėlto istorija. Bus įdomu paklausyti po daug metų pačiam ir tiems, kurie mane pažįsta.
– Ir kokie būtų dabar planai – vien koncertinė veikla ar vis dėlto esate numatęs autorius, kuriuos norėtumėte įrašyti?
– Žinoma, norėčiau įrašyti jaunųjų lietuvių kompozitorių kūrinių. Net agituoju Giedrių Puskunigį ar Liną Rimšą, kad rašytų kūrinių fortepijonui, bet jie užsivertę kitais darbais. Nežinau, gal ir pats mėginsiu ką nors sukurti ir įrašyti.