Kalėdų Senelių verslas klesti, tačiau nėra pelningas. Nors jų gretas neseniai papildė dar ir Kalėdų Bobutė. Apie profesinę specifiką, riziką ir uždarbį dienraščiui atvirai papasakoti sutikę trys šios garbingos profesijos atstovai prisipažino neretai darbo metu sulaukiantys net pikantiškų pasiūlymų.
Kol švenčių maratonas dar neįsibėgėjo, PB pavyko pakalbinti du Kalėdų Senelius ir vieną Kalėdų Bobutę, panorusią tapti svarbiausių metų švenčių – Kalėdų – pranaše. Apie profesinę specifiką, riziką ir net pikantiškus bešvenčiančiųjų pasiūlymus atvirai pasakojusius pašnekovus, kad būtų paprasčiau, pavadinome inicialais: pirmąjį Kalėdų Senelį – „S”, antrąjį – „K”, Kalėdų Bobutę – „B”.
– Kiek metų „apsimetate” Kalėdų Seneliais?
S: Daugiau nei penkeri metai. Patiko juo būti ir tapau!
K: Eina keturiasdešimt antri… Net keista, tačiau esu labai senas. Jei rimtai, mano prosenelis Didysis Kalėdų Senelis gimė prieš 160 metų. Vadinasi, esu jo vietininkas Panevėžyje jau 42 metai. Jo pavaldiniu tapau sulaukęs pilnametystės.
Šį verslą perėmiau iš savo tėvo. Tačiau tai – ne „biznis”. Ilgainiui tai tapo pašaukimu.
– O ar brangus šis pašaukimas?
K ir S: Jei nuomojamės iš vienos televizijos kompanijos drabužius, tai kainuoja 100 litų. Jei patys užsakome pasiūti, tai drabužiai piniginę paplonina 300, o batai – 200 litų.
Kalėdų Seneliui dar reikia barzdos ir plaukų, kainuojančių nuo 200 iki 250 litų.
Tačiau drįstame pareikšti, jog ne kiekvienais metais mums tenka keisti aprangą. Ji nusidėvi per penkerius – dešimt metų.
Tačiau, patikėkite, iš šio verslo tikrai nepralobstame – vos užtenka savo artimiesiems dovanų nupirkti…
– Išduokite paslaptį: kam Kalėdų Seneliui reikalinga lazda?
K ir S: Ja anksčiau blogį nuvarydavo. Ir buvo tarsi stebuklinga lazdelė. Dabar ja kartais tenka gintis nuo blogų, įpykusių ar agresyvių užsakovų arba jų svečių…
– Tai ar apsimoka apskritai teikti tokias paslaugas?
K ir S: Valanda kainuoja nuo 100 iki 150 litų. Bet dažnai vykstame visai neprašydami jokio atlyginimo. Juk Kalėdų Senelio misija ir pareiga – suteikti žmonėms džiaugsmo ir gerų emocijų. Norėtume, kad jo apsilankymai namuose taptų ne tik paslaptimi, bet ir tikrais svajonių išsipildymo vakarais.
Valandos mokestis priklauso nuo to, kokio pobūdžio užsakymas. Tačiau, pripažįstu, jog suaugusiųjų vakarėliuose tenka tapti klounais. Dažniausiai vakaro programą deriname su užsakovais, o dovanų netenka patiems pirkti – jas nuperka norintieji ir įdeda jas į maišą.
Dažniausiai tenka būti seneliais vaikų darželiuose, mokyklose. Rečiau – suaugusiųjų, įvairių įmonių vakaruose.
– Kokia, jūsų manymu, pagrindinė Kalėdų Senelio užduotis tokiame vakarėlyje?
S ir K: Linksminti žmones. Tačiau linksmiausia būti su vaikais. Jie ir patys surengia programas ir leidžia mums pailsėti… Kartais net ašarą jų pasirodymai išspaudžia…
– Tačiau būna ir kuriozinių atvejų?..
S: Labiausiai nepatinka, kai, tėvų skatinami, mažyliai atbėga ir tampo už barzdos – tikrina, ar ji tikra…
– Sklinda kalbos, kad pasitaiko sulaukti ir pikantiškų užsakymų…
S: Pasitaiko. Iš pradžių paklausia, kas yra po barzda. Žinoma, bando patikrinti… Vėliau – kas po raudonu paltu. Diplomatiškai išsisuku. Tačiau Kalėdų Senelis – vyriškos lyties atstovas, nors misijos metu vadovaujasi Kalėdų Senelių asociacijos celibato įstatymu… Viskam esame pasirengę su atsakymu „Ne”!
– Šiais metais dovanų maišu nešinam Kalėdų Seneliui pas vaikus gali tekti keliauti ne elniais kinkytomis rogėmis, bet pėsčiomis. Bent jau taip pranašauja sinoptikai…
K ir S: Elniais niekada neteko keliauti. Dažniausiai tenka vykti savo „rogėmis” – automobiliais. Bet pasitaiko atvejų, kad patys užsakovai įvairiais būdais į „įvykio vietą” nuveža. (Bet „S” vis dėlto prasitarė, kad vienoje Panevėžio rajono gyvenvietėje yra tekę važiuoti tikromis rogėmis).
Priėmė Kalėdų Bobulę
– Ar galite patvirtinti, kad esate priimta į Kalėdų Senelių asociaciją? (klausiame Kalėdų Bobutės verslu drauge su Kalėdų Seneliu užsiimančios vienos panevėžietės, kurią įstoti į vienintelio vaikų žiemos džiaugsmu vadinamų dovanų ir geros nuotaikos nešinų Kalėdų Senelių kompaniją pakvietė pats Laplandijos šalies viršininkas – tikrasis Kalėdų Senelis)
B: Taip! Iš pradžių buvo daug klausimų: „Kas čia per pora?”, „Ar tai ne sovietinės Snieguolės pamaina?” ir panašiai…Tačiau dabar Kalėdų Bobutės vaidmenį lietuviai supranta ir sveikina. Svarbiausia – Kalėdų dvasia ir noras ją priimti…
***
Senolių išmintis byloja, kad per šias Kalėdas sniego pusnių greičiausiai nematysime. Nes jei rudenį sniegas užkrinta lapus ant medžių, o spalio mėnesį perkūnas dunda, žiemos nebus. Jei žąsys ir gervės ilgai neišskrenda į šiltus kraštus, šalčiai prasidės negreitai, o žiema bus trumpa. Kokia Barboros diena (gruodžio 4-oji), tokia ateinanti žiema. Kokia liepa – toks ir sausis. Jei per Martyną (lapkričio 11 dieną) gruodas, Kalėdos sniego neduoda. Jei Martynas purvą brenda, per Kalėdas rogės skrenda. Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su „bradu”.
Tokių ir panašių prognozių galima rasti pasklaidžius senus lietuviškus kalendorius. Šį spalį perkūnas griaudė ne kartą, o per pirmąjį sniegą medžiai daug kur dar buvo su lapais. Tuo tarpu liepą Lietuva kentėjo nuo sausros. Paukščiai į pietus šiemet skrido vėliau nei paprastai. Jei tikėtume šia senolių išmintimi, galėtume laukti netradicinių Kalėdų – palyginti šiltų ir be sniego.
Jei per Visus Šventuosius šąla, bus lengva žiema, teigia sena lietuvių išmintis. Šiemet lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, oras buvo darganotas, bet ne itin šaltas.
Jei per Sekmines lyja (būtent toks oras buvo per šiemetines Sekmines, birželio 4-ąją), Kalėdos bus su sniegu. Jei per šventą Joną nelyja – bus šalta žiema, sakė senoliai. Šiemet per Jonines po ne vienos šiltos dienos oras buvo apsiniaukęs, tačiau didelio lietaus nebuvo.
Jei Kalėdos baltos – Velykos žalios, jei užsninga iki Kalėdų, pavasaris bus ankstesnis. Vadinasi, jei iki metų pabaigos vis dėlto gerokai pasnigs, žiema truks trumpiau.