Danijos kompanija „Carl Bro” pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybai parengtą uosto rinkliavų ir konkurencingumo studiją.
Pagrindinė mintis, kad Klaipėdos uosto realios rinkliavos nėra didesnės nei kaimyniniuose uostuose, o kai kurios netgi mažesnės. Tačiau oficialiai uostas deklaruoja didesnes rinkliavas nei jos imamos realiai pritaikius įvairias nuolaidas.
Atlikdama Rinkliavų ir konkurencingumo studiją, danų kompanija detaliai analizavo įvairių krovinių rūšių gabenimo nuo krovinių siuntėjų iki jų gavėjų kaštus per įvairius rytinės Baltijos uostus.
Studijoje netgi numatytas matematinis modulis, kuris ateityje leistų apskaičiuoti rinkliavas įvertinus vykstančius rinkliavų ir tarifų pokyčius.
Padaryta bendra išvada, kad didžiausi Klaipėdos uosto konkurentai yra Latvijos uostai, ypač Ryga, kur yra panaši kaip Klaipėdos krovinių nomenklatūra. Kovojama dėl tų pačių krovinių iš Tolimųjų Rytų, Kazachstano, Kinijos. Latvijos uostai taip pat siekia pritraukti Baltarusijos ir net Lietuvos šiaurinės dalies krovinius.
Kai kuriuos krovinius pigiau yra gabenti per Latvijos uostus, o kai kuriuos per Klaipėdą. Taip pat pažymėta, kad pagal aptarnavimą ir technologijas Klaipėdos uostas netgi lenkia kaimynus. Patarta Klaipėdos uostui daugiau dėmesio skirti įvaizdžio formavimui.
Pastebėta, kad Klaipėdos uoste palankesnės sąlygos yra įplaukti mažesniems laivams. Tokia sistema buvo dar prieš uosto gilinimą. Dabar Klaipėdos uostas jau pagilintas ir gali priimti gerokai daugiau didesnės gramzdos laivų. Rekomenduota subalansuoti rinkliavų sistemą, kad į Klaipėdos uostą naudingiau būtų atplaukti didesniems laivams.
Kompanija „Carl Bro” taip pat patarė koreguoti remontuotis atplaukiančių, kruizinių, linijinių laivų rinkliavas. Tačiau iš esmės ekspertai Klaipėdos uostui rekomendavo ne mažinti rinkliavas, o peržiūrėti uosto rinkliavų taikymo sistemą, taip pat supaprastinti rinkliavų taisykles. Klaipėdos uosto rinkliavų taisyklės yra dvigubai storesnės ir sudėtingesnės nei kaimyninio Rygos uosto. Atlikus korekcijas, bendras Klaipėdos uosto gaunamų pinigų kiekis nesumažėtų.
Anksčiau būta minčių, kad, norint gerinti Klaipėdos uosto konkurencingumą, reikėtų mažinti uosto rinkliavas. Tačiau studija įrodė, kad uosto kaštai, įskaitant ir rinkliavas, tesudaro mažą dalį bendrų krovinio gabenimo išlaidų. Pateikta schema, pagal kurią trąšų gabenimo grandinėje iš Baltarusijos į Vakarų Europą per Klaipėdos uostą laivų gabenimo kaštai sudaro per 44 procentus, geležinkelių kaštai – 35, krova – 12, ir uosto kaštai apie 8 procentus, tarp jų uosto rinkliavų dalis sudaro apie 5 procentus. Kai kuriems kitiems kroviniams – konteineriams, naftos produktams Klaipėdos uosto išlaidų dalis yra dar mažesnė.
Net 50 procentų sumažinus Klaipėdos uosto rinkliavas, bendroje grandinėje tai turėtų tik 1-1,5 procento įtaką. Tą efektą užbrauktų Lietuvos geležinkelių tarifų padidinimas 10 procentų. Norint gerinti Klaipėdos uosto įvaizdį, reikėtų visiems, o ne vien uostininkams, derinti veiksmus. Nerimą kelia pasigirdę Lietuvos geležinkelių bendrovės atstovų norai didinti krovinių gabenimo į Klaipėdos uostą tarifus.
Atliktą studiją teigiamai įvertino susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Jis teigė, kad iki 2007 metų I pusmečio turėtų būti parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių pakeitimo projektas.