Garsus profesorius drąsino Kauno studentus pažerdamas netikėtų, įdomių idėjų
Savaitę Kaune praleido Italijos meno pramonės universiteto profesorius architektas Džiuzepė Marinelis de Markas. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto (KDF) studentus jis supažindino su pramonės dizaino studijomis keliose užsienio šalyse, bendraamžių darbais, bandė įteigti šios meno srities svarbą miesto ir valstybės gyvenime.
Visuomeninė erdvė – apleista
Profesorius domėjosi menų mokslo sistema Lietuvoje ir jos santykiu su pramonininkais. „Italijoje mokyklos, asociacijos ir gamybinės įmonės sugebėjo rasti bendrą kalbą ir dirbti kartu. Lietuvos valdžiai reikėtų atkreipti dėmesį į dizaino naudą. Jis lemia psichologinę aplinką, o nuo jos priklauso žmonių savijauta”, – kalbėjo Dž. M. de Markas.
Jis nori padrąsinti lietuvių dizainerius kurti ne tik gyvenamuosius namus, bet ir ligonines, oro uostus, tai yra prisidėti prie visuomeninės erdvės formavimo. Pasak Dž. M. de Marko, į tai atsakingiau turėtų žiūrėti ir politikai. Dizaineriai, kitų sričių specialistai turi kartu spręsti, kaip turėtų būti įrengta, pavyzdžiui, visuomeninio transporto stotelė. Vien suolelio nepakanka. Geroms idėjoms įgyvendinti ne visuomet reikia daug pinigų.
„Užsienyje visuomeninės erdvės kūrėjai priversti kurti gerus meninius objektus, nes labai didelė konkurencija”, – pastebėjo Dž. M. de Markas, kuris yra apžiūrėjęs ne vieną preciziškai sutvarkytą miestą.
Dėmesys detalei
Paskaitų metu Dž. M. de Markas KDF studentams pateikė pavyzdžių, kaip nebenaudojamas medžiagas, kurios yra tapusios viena didžiausių aplinkosauginių problemų, galima panaudoti dizaine. Profesoriui rodant ir komentuojant skaidrę po skaidrės su Zalvereino dizaino mokyklos studentų darbais KDF dekanas Jonas Venckūnas susirinkusiesiems patarė atkreipti dėmesį ne tik į kolegoms iš užsienio šovusias idėjas, bet ir į jų pateikimą.
Dėmesys nuotraukose skirtas vienai ar kitai darbo detalei, ją fotografuojant stambiu planu, negailint už kadro palikti bendrą vaizdą. Taip žiūrovams nereikia gilintis į mažiau reikšmingus darbo akcentus, baltas paraštes.
Prikėlė antram gyvenimui
„Nutrintą sulūžusią kėdę nebūtina išmesti į jūrą. Iš vieno baldo galima padaryti kitą baldą, interjero akcentą, nebereikalingiems daiktams suteikiant kitą – grafinę, estetinę funkciją. Kartais jie gali konkuruoti net su meno darbais. Perdirbtus daiktus galima panaudoti ir dizaino objektų paviršiui apipavidalinti”, – kalbėjo Dž. M. de Markas.
Italijos studentai antram gyvenimui prikėlė plastikinę vaisių pakuotę, ją išlyginę karštu lygintuvu, pasitelkę dažų, popieriaus. Iš plastikinių butelių gimė įvairiaspalviai permatomi žaisliukai. Iš sulčių tetrapakų galima pasigaminti blizgantį dėklą kompaktiniams diskams. Naudojama vidinė pakelių pusė, nes ji padengta aliuminiu.
„Problema yra ta, kad mergina turėjo labai daug sulčių išgerti. Jų pirkti prašė ir draugų, giminių”, – prisiminė profesorius, komentuodamas studentės darbą.
Nelavina rankos
Apžiūrėjęs KDF studentų darbus Dž. M. de Markas teigė namo išsivešiąs mokykloje vyraujančią dvasią, norą kurti. Profesoriui kelionės išlaidos kompensuotos ir honoraras sumokėtas iš specialaus VDA rektoriaus fondo užsienio lektorių vizitams. Italai ir skandinavai diktuoja pasaulines architektūros ir pramoninio dizaino madas.
Tačiau italai į Lietuvą atvyksta ne tik mokyti kitų, bet ir pasisemti naujų idėjų. KDF dvi savaites magistro tezėms informaciją rinkosi Milano politechnikumo magistrantas Simonas Dovigas. Jis pastebėjo, kad studentams privaloma daug darbų atlikti ranka. „Mes viską piešiam, braižom tik kompiuteriu. Jūsų praktika geresnė”, – sakė studentas.