Prieš trejus metus Vyriausybė buvo nutarusi sujungti tris Antakalnio ligonines. Vietoj jų miesto ir apskrities gyventojams būtų pastatyta viena moderni šiuolaikiška gydymo įstaiga. Bet šis sumanymas ėmė strigti.
Naujos Antakalnio ligoninės vizija tai numarinama, tai vėl atgaivinama. Šįkart apie ją vėl sušneko Vilniaus apskrities administracijos ir Vilniaus savivaldybės valdininkai. Ligonines sujungti jau senokai ragina ir jų vadovai, tam pritaria ir miesto, ir apskrities valdžios. Vienintelis stabdys – viešosios įstaigos Sapiegos ligoninės statusas.
Kas kam kliudo
Sapiegos ligoninė pavaldi ir priklauso Vilniaus apskričiai. Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, esanti Antakalnio 57, pavaldi miesto savivaldybei. Pagal įstatymą apskritis negali perleisti Sapiegos ligoninės miestui, tad jokie mainai neįmanomi. Pasak miesto savivaldybės vicemero Gedimino Paviržio, tam reikalinga Seimo valia: reikia įstatymo pataisos. Apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Melianas paaiškino, kad Seimas pasirengęs ištaisyti teisinę koliziją.
Naujos didžiulės ligoninės idėja kilo miesto savivaldybėje. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas 2005 metų balandžio 13 dieną priėmė protokolinį nutarimą dėl trijų Antakalnio ligoninių sujungimo. Pasak Paviržio, miestas suinteresuotas perimti Sapiegos ligoninę. Dabar ji nedidelė, turinti nedaug vietų, o perspektyva gana svari. Čia, gražiame paveldo parke galėtų įsikurti bent 500 vietų slaugos ligoninė. Tokios Vilniui verkiant reikia.
Kaip patikino apskrities viršininko pavaduotojas Melianas, tuomet galima galvoti apie dviejų ligoninių sujungimą. „Būtų galima net paieškoti naujos vietos ligoninės statybai”, – svarstė Melianas. Neatmestina idėja, kad tokia ligoninė būtų statoma Saulėtekyje. Lėšų pakaktų pardavus auksinius abiejų Antakalnio ligoninių sklypus.
Pritaria ligoninės atgimimui
Viešosios įstaigos Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės ilgametis vadovas Adolfas Berūkštis itin pozityviai vertina restruktūrizaciją, kuri vis dar neprasidėjo. „Kaip savo ligoninės patriotas, pritarčiau idėjai, kad būtų rekonstruojama mūsų įstaiga, įsikūrusi tokiame gražiame Antakalnio kampelyje. Čia visos galimybės net ir naujus korpusus statyti”, – sakė Berūkštis, neatmesdamas minties, kad nauja moderni ligoninė galėtų būti statoma ir kitur. Visa bėda, pasak gydytojo, įpainioti mainai. Antakalnio ligoninė, vadovaujama Rimanto Keblo, priklauso savivaldybei, o ši savo ruožtu sumanė ją išmainyti į Sapiegos ligoninę.
Niekas dabar nenori prisipažinti, kas sumanė šiuos mainus. Bet ligoninių vadovams ir taip aišku, kas už jų slypi. Tai tiesiog auksinė maždaug aštuonių hektarų teritorija aplink Sapiegos ligoninės pastatus.
Vilioja patrauklios vietos
„Smagu, kad modernios Antakalnio ligoninės idėja nenumirė”, – pripažino Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vadovas Keblas. Būtent jis buvo pirmasis, pasiūlęs Sveikatos apsaugos ministerijai sujungti tris Antakalnio ligonines. „Sakiau visiems prieš kelerius metus – atsisakykime, ko mums nereikia, ir sukurkime vieną gerą ligoninę. Pagal strateginius planus Antakalnyje turi išlikti gera didelė ligoninė, bet jų nereikia trijų. Bene visos dabar išlaiko po aštuonis hektarus teritorijos. Ar reikia tokių plotų pačiose patraukliausiose ir komerciniu požiūriu itin vertingose vietose? Vienai ligoninei pakanka vienos didesnės teritorijos. Pardavus komercinius sklypus, atsirastų pakankamai lėšų statyti naujus pastatus. Nesvarbu kur: prie mūsų ligoninės, pas daktarą Berūkštį, o gal net Sapiegos parke. Užuot vilkinę sprendimus, per penkerius metus jau galėjome pastatyti modernią įstaigą”, – dėstė savo tvirtą poziciją gydytojas Keblas. Jo idėjai buvo pritarta ir Vyriausybėje, ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, ir Seime.
Abejotinas projektas
Nepaisant priimto Vyriausybės nutarimo ir visų institucijų pritarimo, sumanymas pradėjo strigti įsikišus Vilniaus miesto savivaldybei. Tiksliau, šiai sumanius pasiimti Sapiegos ligoninę savo globon. Kažin ar būsimoji slaugos ligoninė suviliojo valdininkus. Tikriausiai parūpo aštuoni auksiniai hektarai. Štai tada projektas tapo abejotinos vertės. Pasak gydytojo Keblo, dar ir dabar atsikalbinėjama, kad apskritis negali perduoti savivaldybei savo įstaigos. „Buvo tokia problema, bet ji jau liepos mėnesį buvo išspręsta”, – teigė ligoninės vadovas, pasipiktinęs, kad ir šiandien kalbama apie viziją bei idėją.
„Apie projektą reikia kalbėti, – įsitikinęs gydytojas. – Jeigu vien sujungsime ligonines, naudos nebus. Reikia apsispręsti ir nutarti, kokia bus naujos ligoninės struktūra. Iš viso reikia kalbėti, kokią ligoninę statome: rajoninę ar daugiaprofilinę, kokias teiksime paslaugas. Pagaliau laikas apsispręsti, ir kur statome. Ar mūsų ligoninės miestelyje, ar Antakalnio gale”.
Apie ekonominę šio projekto dalį sužinoti nepavyko – nei iš apskrities viršininko pavaduotojo, nei iš Vilniaus vicemero.
Teks palaukti
Tikėtina, kad šia vizija dar ilgai bus guodžiami sostinės gyventojai. Juolab kad išmintingi ligoninių vadovai nelaukia, kieno interesai lems naujas statybas. Miesto universitetinės ligoninės vadovas rūpinasi savo valdomis. Sutvarkytas, rekonstruotas, atnaujintas ligoninės pirmasis korpusas švyti naujais langais. Į jį investuota per 4 mln. litų. Vejasi ir dar vienas projektas, prasidėsiantis kitąmet. Lėšos skirtos iš struktūrinių ES fondų. Vadinasi, ligoninė dar penkerius metus negalės keisti nei savo veiklos, nei profilio.
Nebus slaugos ligoninė
Viešosios įstaigos Sapiegos ligoninės direktorius Jurgis Gediminas Rimdeika nusiteikęs kategoriškai: jo valdose niekada nebuvo ir nebus slaugos ligoninės. „Prisiminkime priimtus strateginius planus. Juodu ant balto parašyta, kad būtina sujungti tris Antakalnio ligonines ir statyti naują modernią sveikatos įstaigą”, – teigė gydytojas. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto sveikatos įstaigų restruktūrizavimo koncepcija. „Jeigu šių trijų ligoninių nesujungsime, naujos ligoninės nebus, nes neturėsime lėšų statyti. Reikia parduoti sklypus ir neverta delsti. Kiekvienam aišku, kad šios ligoninės – tarybinės sveikatos sistemos atgyvena, jos neatitinka šių dienų reikalavimų. Vien priėmimo skyriai atbaido kiekvieną pacientą. Tokiomis sąlygomis neįmanoma gydyti žmonių”, – tikino gydytojas Rimdeika. Jo manymu, neišspręstų problemos net ir senų ligoninių rekonstrukcija. „Mums reikia tik naujos modernips sveikatos įstaigos”, – aiškino direktorius.
Dar viena priežastis
Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos apsaugos strategai, puoselėdami mintį sujungti tik dvi ligonines, tuo pačiu metu mėgina spręsti dar vieną problemą. Jau įvyko įkurtuvės Greitosios pagalbos ligoninėje – atvėrė duris naujas „B” korpusas. Tačiau pacientų srauto jis dar nesulaukė. Ar ne dėl to vėl užsimota išdraskyti Antakalnio ligonines ir jų pacientus nukreipti kitur?
Antakalnio ligoninės kaimynystėje gyvenantys vilniečiai paskambino į „Lietuvos žinių” redakciją – apgailestavo, kad ligoninės teritorijoje buvo nupjautas gražus klevas. „Kas galite sužinoti, kas ten vyksta?” – klausė žmonės. Matyt, kam nors prireikė to lopinėlio žemės, kuriame augo senas medis, džiuginęs žmonių akis. Vėliau kas nors dalysis ištisus hektarus.