Filharmonijoje koncertuos žymios rusų muzikų šeimos palikuonis

Į Nacionalinės filharmonijos didžiąją sceną po nepaprastai sėkmingų pasirodymų 2004 m. sugrįžta rusų smuikininkas Dmitrijus Koganas – garsios rusų muzikų giminės atžala. Jo senelis – žymus XX a. rusų smuikininkas Leonidas Koganas, bičiuliavęsis ir dažnai koncertuodavęs su Dmitrijumi Šostakovičium, o močiutė Jelizaveta Gilels – garsiojo pianisto Emilio Gilelso sesuo. Gruodžio 2 d., šeštadienį, 19 val. Nacionalinės Filharmonijos Didžiojoje salėje smuikininkas atliks Felixo Mendelssohno-Bartholdy Koncertą smuikui ir orkestrui e-moll, laikomą vienu populiariausių ne vien šio kompozitoriaus, bet ir šio žanro kūrinių.

Dmitrijaus Kogano (g. 1978) muzikinė karjera buvo nulemta nuo mažų dienų. Šešerių metų jis pradėjo mokytis Centrinėje muzikos mokykloje prie Maskvos konservatorijos. Devynerių pirmąkart koncertavo su simfoniniu orkestru, o penkiolikos – pirmąkart pasirodė Maksvos konservatorijos Didžiojoje salėje. Vėliau studijavo J.Sibelijaus muzikos akademijoje pas Igorį Bezrodną ir Tuomą Haapaneną. 2003 m. baigė Maskvos konservatoriją jau kaip garsus solistas, reguliariai koncertuojantis viso pasaulio scenose. Pagerbdamas senelio atminimą, nuo 2002 m. organizuoja Tarptautinį Leonido Kogano festivalį Jaroslavlyje ir jam vadovauja. Solisto talento pripažinimą liudija ir faktas, kad jam buvo patikėtas įžymusis Antonio Stradivari smuikas „Rusijos imperatorė”, priklausęs Jekaterinai II ir prieš 200 metų išvežtas iš Rusijos.

Solistui akompanuos Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Koncerto pradžiai dirigentas su orkestru parengė nuotaikingą staigmeną – Igorio Stravinskio baleto „Petruška” siuitą, kupiną ryškių įvaizdžių ir atmieštą blaivinančia ironijos doze. Moderni ir komplikuota Stravinskio muzikos kalba peržengia „lėlių” dramos ribas, o keturi be pertraukos atliekami baleto paveikslai susidėsto į simfoninį ciklą.

Koncerto programą įrėmins kito žymaus klasiko orkestrinė siuita – Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius” valsų siuita. Operoje sklandanti Mozarto dvasia čia įsikūnija staigia nuotaikų kaita, žaismingumu ir vien Straussui būdingais tembrų deriniais. Tikra puota simfoninės muzikos smaguriams!

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Renginiai su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.