Praktika po burėmis – keblus klausimas

Apžiūrėję Klaipėdos universiteto įsigytą burlaivį „Brabander“, Jūrų kapitonų klubo nariai dvejojo, ar jame praktiką atliekantiems studentams bus įskaitytas plaukiojimo cenzas.

Lygino su „Meridianu“

Kapitonų klubo nariai pasijuto lyg sugrįžę į savąją burinę praktiką. Norom nenorom ištaigingą, grakštų „Brabander“ kapitonai lygino su pokario burlaiviais „Meridianu“, „Tropiku“, kuriuose jie lyg vikrios beždžionės karstėsi stiebais. Ypač gerai „Meridianą“ pažįstantis buvęs burlaivio kapitono vyresnysis padėjėjas Eimutis Astikas profesionalo žvilgsniu matavo naujosios škunos stiebus, bandė denį ir stebėjosi, kodėl jūrinį laivą savininkai įregistravo Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje kaip jachtą. Tai, anot kapitono, ne tik nesolidu, bet ateityje gali sukelti ir keblumų burlaivyje atliekantiems praktiką studentams.

Jei laivas neturės jūrinės registracijos, tai ir jūrinė praktika, kaip nebūtų paradoksalu, gali būti neįskaityta.

Pasigenda profesionalų

„Tropiko“ burlaivyje atlikęs praktiką, Lietuvos jūreivystės kolegijos Navigacijos katedros vedėjas Ričardas Lučka stebėjosi, kad „Brabander“ kapitonas Voldemaras Vizbaras – ne profesionalus jūrininkas. Anot R.Lučkos, mėgėjas gali puikiai valdyti jachtą, bet burlaiviui reikia jūrinius mokslus baigusio kapitono. Tolimame reise, kai laivas pilnas neprityrusių praktikantų, gali nutikti visko. Būtų daug patikimiau, kad kapitonas profesionalas išmoktų iš buriuotojų valdyti burlaivį ar turėtų padėjėją buriuotoją. Jūra nemėgsta neapsižiūrėjimų. Nors rinktis kapitoną – burlaivio savininko reikalas, tačiau būtų apmaudu, jei dėl nežinojimo ar diletantiškumo pasirodytume neprofesionalūs jūrininkai.

Statomi specialūs burlaiviai

Pirmosios pokario metų Klaipėdos jūreivystės mokyklos laivavedžių laidos iki šiol didžiuojasi, kad turėjo burinę praktiką. Kapitonas Ričardas Zažeckis pataikė ant tos bangos, kai ką tik įstojusiems kursantams liepė eiti ne į auditoriją, o metus laiko plaukioti po burėmis. Ir nauda, anot kapitono, iš to buvo dviguba, nes burinės praktikos vienas mėnuo būdavo prilyginamas dviem. Jeigu tris mėnesius buriavai, tai turi surinkęs pusės metų plaukiojimo cenzą. Matyt, todėl ką tik iškeptiems pokario laivavedžiams beveik niekada nepritrūkdavo plaukiojimo cenzo. Gavę mokslo baigimo diplomą, jie iš karto buvo skiriami laivuose šturmanais. Tik vėliau, kai nebebuvo burinės praktikos, o „Meridianas“ tapo tik viskio stiklui ar šampano taurei išlenkti skirta įstaiga, dar pusmetį ar kiek ilgiau šturmanams tekdavo laivuose padirbėti denio jūreiviais, kol surinkdavo plaukiojimo cenzą.

Išėjus iš rikiuotės „Meridianui“, „Tropikui“, kitiems mokomiesiems burlaiviams, Klaipėdos jūreivystės mokykloje burinės praktikos nebeliko, tačiau kitose jūrų valstybėse ji neišnyko. Ir danai, ir švedai, ir suomiai būsimuosius laivavedžius pirmiausiai visais laikais sodino į burlaivį.

Lenkijoje pastatyta net keletas burinių laivų, kurie skirti ne tik studentų jūrinei praktikai, bet ir moksleiviams plaukioti vasaros atostogų metu. Daugelis lenkų jaunuolių valdyti bures mokėsi garsiuose burlaiviuose „Frederik Šopen“, „Darmlodžiežy“. Juose atlikusiems jūrinę praktiką būsimiesiems laivavedžiams ji užskaitoma be jokių išlygų. Tinka jūrinė praktika ir plaukiojant karo laivais.

Trukdo įstatymų painiava

Tuo, kad, įsigijus „Brabander“, Lietuvos būsimieji laivavedžiai galės atlikti burinę praktiką, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus įsitikinęs. Jo nuomone, tik reikės dar suderinti kai kuriuos popierius su Lietuvos saugios laivybos administracija. Anot rektoriaus, būtų neteisinga, jeigu studentai praktikos metu galėtų tik paplaukioti, o jūrinė praktika jiems nebūtų įskaityta. Tuos biurokratinius klausimus rektorius žada atidėti tam laikui, kai burlaivis bus parengtas ir galės priimti ne tik jūrą tiriančius mokslininkus, bet ir norinčius išmokti valdyti bures būsimuosius laivavedžius.

Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrininkų diplomavimo tarnybos vedėjas Rimantas Giniotis taip optimistiškai nėra nusiteikęs. Jo teigimu, Lietuvos saugios laivybos administracija ir Klaipėdos universiteto vadovybė dėl plaukiojimo cenzo būsimiesiems laivavedžiams per praktiką burlaivyje dar turi susitarti. Priimtuose dokumentuose punkto apie praktiką burlaivyje ir plaukiojimo cenzą nėra.

Dabar gražus plaukiojantis burlaivis, kaip ir prieš daugelį metų „Meridianas“, supasi Klaipėdos uoste. Tačiau kaip bus su studentų buriavimo praktika, priklausys nuo to, ar ją įteisins Lietuvos saugios laivybos administracija.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.