Nors šiandien prasideda kalendorinė žiema, gamtininkų teigimu, dar galima drąsiai eiti grybauti, o laimingiausieji gali rasti ir tebežydinčių ar per anksti pražydusių gėlių.
Ko gero, labiausiai dėl neįprastai šiltų orų „galvos susisuko” augalams – būtent jie ir gali patirti daugiausiai bėdų.
Tuo tarpu žmonėms šiluma kaulų nelaužo. Šalčių laukia tik žieminių prekių prekeiviai.
Kam vasarą kailiniai?
„Laukiame šalčių nesulaukiame”, – atviravo Vilniaus kailių parduotuvės pardavėja Ilona Valaitytė.
Moteris pasakojo, kad paprastai kailiniais pirkėjai susidomi tik tuomet, kai pradeda spausti šaltis, tad esant tokiems šiltiems orams, retas kuris užeina ieškoti kailinių.
„Retas kuris sugalvoja kailinius pirkti vasarą. Nenoriu tikėti, kad ir žiema bus tokia šilta, kaip lapkritis. Būtų liūdna”, – atsiduso kailinių pardavėja.
Statybininkams – rojus
Užtai visiems kitiems – labai linksma. Kelininkai dėl palankių oro sąlygų planuoja pratęsti gatvių remonto darbus iki gruodžio vidurio.
„Statybininkams dabar rojus”, – džiaugėsi ir bendrovės „Gargždų statyba” generalinis direktorius Rimantas Mockus.
Anot jo, jau nekalbant apie tai, kad patiems statybininkams kur kas maloniau dirbti pliusinėje temperatūroje, statybos darbai pigiau kainuoja.
„Daugelis statybos darbų vyksta nepriklausomai nuo sezono. Tačiau įšalus žemei nebegalime atlikti gerbūvio darbų – kloti trinkelių, paruošti kelius asfaltavimui. Kadangi dabar šilta, nereikės laukti pavasario – galėsime užbaigti namų fasadus”, – pasakojo R. Mockus.
Tačiau, anot jo, yra ir tokių objektų, kurių negalės pradėti, kol nepašals, mat esant šlapiai žemei negali įvažiuoti technika.
Gamta „sumažino” sąskaitas už šildymą
Šilumos energiją tiekiančios bendrovės „Klaipėdos energija” generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Kregždys taip pat nė kiek nesiskundė, kad dėl šiltų orų gyventojai sunaudoja kur kas mažiau šilumos.
„Tikslių skaičių dar nežinau, bet pernai tuo pačiu metu tikrai buvo sunaudota daugiau šilumos energijos. Tačiau juk nuo lapkričio pirmosios keitėsi šilumos kainos, tad labai gerai, kad klaipėdiečiams nereikės patirti šoko – palaipsniui pripras prie didesnių sąskaitų. O kai žmonėms gerai, ir mums gerai, nes jie turi mažiau priekaištų”, – pasakojo J. Kregždys.
Rekordinė šiluma
Pasak meteorologės Juditos Navašinskienės šiemet lapkritis buvo išties šiltas, tačiau yra buvę ir dar šiltesnių. Ypač šilta buvo paskutinė mėnesio dekada – tokios šiltos rudens pabaigos dar nėra buvę nuo 1961 metų.
Pats šilčiausias lapkritis buvo 1978 metais, kai vidutinė mėnesio temperatūra siekė 7,7 laipsnio šilumos. Palyginti, šio lapkričio vidutinė mėnesio temperatūra buvo 6 laipsniai šilumos, 2000-aisiais – 7 laipsniai šilumos.
O šalčiausias lapkritis buvo 1993 metais – tuomet vidutinė mėnesio temperatūra siekė 7 laipsnius šalčio.
„Pirma gruodžio savaitė bus nežiemiška – tokia pat šilta, kaip ir lapkričio pabaiga. Tebevyraus Atlanto ciklonas, pūs šiltas vakarų vėjas”, – prognozavo sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.
Pasak jos, visą savaitę dienomis ir naktimis išsilaikys panaši temperatūra – 5-9 laipsniai šilumos.
Šernai patenkinti
„Nei žvėrys, nei paukščiai tikrai nesisieloja, kad nešąla. Manau, kad šernai labai patenkinti – nereikia knisti sniego ieškant maisto. Paukščių migracija jau baigėsi, liko neišskridę tik pavieniai, paliegę paukščiai”, – pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko vyriausiasis biologas Gediminas Gražulevičius.
Tačiau vakar kopose pamatęs žydinčią laukinę našlaitę G. Gražulevičius sakė labai nustebęs ir puolęs ją fotografuoti.
„Beje, dar galima drąsiai eiti grybauti. Miške dar pilna žaliuokių”, – pastebėjo gamtosaugininkas.
Gerai ir parazitams
Kur kas liūdniau gamtos išdaigos gali baigtis augmenijai, ypač vaiskrūmiams ir žiemkenčiams. Kadangi ruduo labai šaltas ir augalai nespės pasirengti žiemai, atėjus žiemai gali žūti.
Kai kurie medžiai gerokai per anksti pradėjo krauti pumpurus. Klaipėdos universiteto Botanikos parko dendrologė Kristina Baltaragienė pasakojo, kad karklų pumpurai jau labai dideli, o žalčialunkiai ir forzicijos jau pražydo, nors įprastai pirmieji jų žiedai pasirodo tik anksti pavasarį.
„Tokios gamtos išdaigos neturėtų džiuginti ir ūkininkų – gali nukentėti žiemkenčiai, be to, nespės iššalti parazitai”, – pabrėžė G. Gražulevičius.