Lietuvos ūkininkai ir verslininkai su nerimu laukia politinių sprendimų, galinčių sužlugdyti eksportą į Rytus
Rusija, prieš metus užtrenkusi vidaus rinkos duris lenkiškai mėsai, kol kas mielai perka tokią produkciją iš Lietuvos.
Tačiau praėjusią savaitę Rusijos politikų pareikštas grasinimas nuo kitų metų pradžios uždrausti įvežti visus gyvulinės kilmės produktus iš ES privertė suklusti mūsų šalies ūkininkus ir verslininkus.
Nėra vienos šalies problema
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, prieš kelias dienas grįžo iš Briuselio, kur į Rusijos grasinimus nėra žiūrima pro pirštus. Lietuvos kiaulių gamintojai ir jų kolegos iš kitų šalių jau kreipėsi į Europos Komisiją prašydami imtis priemonių ir nelaukti, kol Rusija įvykdys savo ketinimus.
„Ši naujiena – viena karščiausių ne tik pavienėse valstybėse. Jeigu Rusija uždraus mėsos eksportą iš visų Bendrijos narių, tai ES vidaus rinkoje kils nemažai problemų: nebebus kur dėti kiaulienos, kris kainos, augintojai patirs didelių nuostolių”, – įspėjo asociacijos vadovas.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos laikinai pirmininko pareigas einantis Petras Vainoras taip pat neabejoja, kad Rusijos draudimas įvežti mėsą iš ES šalių, kartu ir iš Lietuvos, suduotų skaudų smūgį ir mūsų šalies augintojams, ir perdirbėjams.
„Žinoma, po tam tikro laiko eksporto srautai būtų perorientuoti iš Rusijos į kitas šalis. Tačiau vidaus rinkoje pirmiausia kristų žaliavos supirkimo kainos”, – prognozavo P.Vainoras.
Nuo pavasario į Rusiją jau išvežta apie 100 tūkst. gyvų kiaulių. Šį skaičių planuojama dar padidinti, jeigu artimiausiu metu Lietuvos ir Latvijos pasienyje milžiniškos eilės sutrumpės.
Į Rusiją taip pat eksportuojama apie 30 proc. šviežios jautienos – tai brangiausia mėsa, už kurios eksportą mūsų šalies ūkininkai gauna subsidijas iš ES. Tokią produkciją sudėtinga įsiūlyti Vakarų rinkoms, kur paklausą turi geresnės kokybės produkcija. Mėsos gaminiai – dešros, skilandžiai, kumpiai ir kt. – Rusiją pasiekia tik pavieniais užsakymais, nes dėl aukštų muitų lietuviški gaminiai tampa nebeįperkami.
Šviežios mėsos eksportas į Rusiją suaktyvėjo 2004 metų viduryje, kai Lietuva tapo ES nare. Nuo to laiko mūsų šalies ūkininkams atsirado galimybė už eksportuojamą produkciją į trečiąsias šalis gauti subsidijas. Šios išmokos padengia dalį augintojų išmokų, nes antraip eksportuoti produkciją į Rusiją būtų nuostolinga.
Tikisi, kad įtampa atslūgs
„Mums belieka tik stebėti politinę situaciją, nuo kurios ir priklauso, kiek yra realus rusų pareikštas grasinimas. Visko gali būti, kad tam pretekstu taps ir kokia šnipų gaudymo istorija. Pagaus pas mus dar kokį šnipą, ir lietuviškų kiaulių nebebus leista įvežti į Rusiją”, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A.Baravykas.
Kad mūsų šalyje užaugintas kiaules būtų leista eksportuoti į kaimyninę valstybę, įmonėms įdiegtų ES standartų nepakako. Tam reikėjo gauti Rusijos veterinarijos tarnybos sertifikatus, kurie buvo išduodami tik po kelių patikrinimų. Rusijos veterinarijos tarnybos leidimus jau turi 14 kiaulių auginimo kompleksų, dar kelios įmonės juos siekia gauti artimiausiu metu.
„Iki šiol mūsų produkcija rusus tenkina. Kiaulių iš Lenkijos jie atsisakė dėl neva netinkamos kokybės, nes lenkiška kiauliena esą buvo riebesnė. Nesėkmingai į Rusiją kiaules vežė ir estai bei latviai, o mes didesnių priekaištų nesulaukiame. Tikimės, kad ir toliau sėkmingai bendradarbiausime. Galbūt įtampa atslūgs ir politiniai įvykiai nenutrauks verslo ryšių”, – vylėsi A.Baravykas.
Laikinasis Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas P.Vainoras įsitikinęs, kad jeigu Rusija apsispręs neįsileisti mėsos iš Europos Sąjungos šalių, tai ilgai nedels įgyvendinti tokių planų.
„Lenkijos pavyzdys puikiai rodo, kaip greitai gali būti uždaryti keliai į Rusiją. Tam užteko vieno politinio sprendimo. Rusijoje verslas yra itin priklausomas nuo politikos ir šiame lygmenyje priimamų sprendimų”, – teigė P.Vainoras, vadovaujantis įmonei „Agaras”, vienai didžiausių šalies šviežios mėsos eksportuotojų.
Jeigu vis dėlto Rusija neatsisakys ketinimų priimti tokį drastišką sprendimą, mėsos produkcijos eksporto klausimas turėtų būti sprendžiamas ES viršūnėse, nes, pašnekovo nuomone, viena Lietuva yra pernelyg maža paspausti didžiąją kaimynę.
Nuo energetikos iki mėsos
Kol kas mūsų ūkininkai ir perdirbėjai nieko paguodžiančio Briuselyje neišgirdo.
Net ir ES sostinėje suprantama, kad jeigu Rusija paskelbs eksporto draudimą – tai bus politinis, o ne ekonominis sprendimas.
To neneigia ir patys rusai, nors oficialiai visi draudimai pridengiami neva atrastais kokybės trūkumais. Dėl pastarosios priežasties jau 9 mėnesiai į Rusiją neleidžiama įvežti gruziniškų ir moldaviškų vynų, šiomis dienomis uždrausta importuoti gėles iš Olandijos ir žuvis bei jų produktus – iš Estijos, šprotus – iš Latvijos.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija ypač aktyviai spaudžia kai kurias ES nares, siekdama derybų tarp ES ir Rusijos dėl bendradarbiavimo sutarties derybų pradžios. Šias derybas vetavo Lenkija, kurios poziciją parėmė Lietuva ir dar kelios ES valstybės.
Viena Maskvos ir Varšuvos ginčo priežasčių – Rusijos ketinimai aplenkiant Lenkiją nutiesti Baltijos jūros dugnu dujotiekį. Anot lenkų, tai kelia grėsmę šalies energetiniam saugumui.
Savo ruožtu Rusija, nesulaukusi įstrigusių derybų su ES pradžios, pagrasino nuo sausio 1 dienos uždrausianti visus gyvulininkystės produktus iš ES. Oficialiai pareikšta, kad Rusijai didelį nerimą kelia pranešimai apie naminių gyvulių ligas Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurios nuo ateinančių metų pradžios taps tikrosiomis ES narėmis. Maskva perspėjo ES vadovybę, kad uždraus įvežti į Rusiją visus gyvulininkystės produktus, jeigu Briuselis neduos raštiškos garantijos dėl tų produktų kokybės.
Europos Komisija laikosi nuomonės, kad tokiems draudimams nėra pagrindo, nes ES jau ėmėsi reikiamų priemonių dėl kiaulių ligų, užfiksuotų Rumunijoje ir Bulgarijoje. Kiaulienos eksportas iš šių abiejų valstybių yra uždraustas. Tam, kad būtų išvengta mėsos iš visos ES blokados, EK išsiuntė į Rusiją savo ekspertus.
Jeigu Maskva įvykdytų savo grasinimą, ES per metus patirtų maždaug du milijardus dolerių nuostolių.
Reali grėsmė ar tik gandai?
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad Rusijos vadovai apsiriko manydami, jog ES nusileis jų spaudimui.
„Rusijos vadovai galbūt šiek tiek ir apsiriko. Panašiai Sovietų Sąjunga apsiriko Lietuvos atžvilgiu 1989-1990 metais, kai manė, kad jos įtaka Vakaruose yra tokia didelė, kad niekas nekreips į Lietuvą dėmesio ir niekas nerems nepriklausomybės atkūrimo, o pasirodė, kad Vakarų visuomenėse sąžiningumo, garbės principai dar reikšmingi”, – sakė europarlamentaras.
Tiesa, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Ovidijus Drūlia kol kas nemato ženklų, kad šiuo metu gana palankiai susiklostę ekonominiai Lietuvos ir Rusijos santykiai galėtų pablogėti.
„Šiuo metu rusai mielai perka lietuvišką mėsą, pieno produktus. Mūsų šalies įmonės yra įdiegusios gamybos kokybės standartus, kuriuos palankiai vertina Rusijos veterinarijos specialistai. Nemanau, kad staiga kažkas galėtų pasikeisti. Draudimas neleisti importuoti į Rusiją maisto produktus iš Europos Sąjungos kol kas yra tik gandų lygio. Tam nematau jokio ekonominio preteksto. Lietuviška žaliava ir produkcija yra labai vertinama ir turi nemažą paklausą”, – teigė ŽŪR atstovas.
Gyvulininkystės atgimimas
Vis dėlto O.Drūlia pripažino, kad nuo politinių sprendimų niekas nėra apsaugotas, ypač Rusijoje, kur verslininkai prisiima didesnę riziką. Jeigu vis dėlto toks draudimas būtų paskelbtas, Lietuvos mėsos sektorius skaičiuotų nemažus nuostolius.
Gali būti, kad po kelerių metų lietuviška mėsa nebus pageidaujama Rusijoje. Čia jau pradedamos vykdyti įvairios ekonominės programos: kuriami dideli gyvulininkystės kompleksai, perkama daug veislinių gyvulių. Tokie mastai liudija, kad Rusijoje ypač stiprinamos vietos gamintojų pozicijos, tad ateityje gali būti dar daugiau bandymų apsaugoti vietos rinką nuo importuojamos produkcijos.
Mūsų šalies verslininkai, ieškodami vietos Rusijos rinkoje, priversti prisiimti nemenką riziką. Kai kurioms įmonėms tenka nueiti kone kryžiaus kelius, kol pavyksta rasti patikimus partnerius.