Po Prezidento veto Vyriausybėje liko landų, leidžiančių išdalyti gražiausius Lietuvos kampelius
Lietuvos miško parkus Seimas apsaugojo tik laikinai, nes nuosavybės atkūrimo šalininkai pradėjo landų ieškoti kitur.
Vyriausybei jau pateiktas nutarimo projektas, kurį įgyvendinus, Konstitucija mojuojantiems pretendentams grąžinti vertingiausius šalies kampelius nesutrukdytų nė Prezidentas.
Tačiau svarbiausias šalies dokumentas iš tikrųjų yra tik priedanga. Vertelgos ir matininkai gražiausias šalies vietas jau 10 metų parceliuoja taikydami tą pačią korupcijos schemą, prieš kurią bejėgė net Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Įgyvendina alternatyvų planą
Seimui palaikius Prezidentą, kad gyventojams natūra negalima grąžinti miško parkų, jau kitą dieną Seimo narys Kazys Starkevičius užregistravo Vyriausybės nutarimo projektą. Juo siekiama įpareigoti Aplinkos ministeriją patikslinti miško parkų sąrašus, kuriuos Vyriausybei siūloma pateikti iki 2007 metų kovo 15 d.
Visa tai panašu į iš anksto parengtą planą. Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė žadėjo, kad Seimui palaikius Prezidentą, „bus peržiūrėtos miškų parkams priskirtos teritorijos”. „Nutarimas iš esmės atitinka tas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kurias vetavo Prezidentas, – pripažino K.Starkevičius. – Negalime nuvilti žmonių, kurie tiki Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės neliečiamybe”. Šio projekto rengimą, po nenusisekusio balsavimo parlamente, iš esmės inicijavo ne K.Starkevičius, o konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Seimas atsižvelgė į Prezidento ir visuomenės nuomonę. Vilnių pasiekė net 31,3 tūkst. piliečių parašų, protestavusių prieš miško parkų sugrąžinimą. Tik etikos sargų paraginti galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą dėl miško parkų deklaravo parlamentarai Audrius Endzinas ir Vytautas Čepas. Pastarasis aktyviai ragino nepritarti Prezidentui.
Neapsaugoti gamtos kampeliai
Pasak Seimo nario Algirdo Syso, Vyriausybės nutarimu siekiama to paties, ko siekta Prezidento vetuotomis įstatymo pataisomis. „Gali būti, kad miško parkuose norima sugrąžinti žemę ir miškus tiems, kam kažkada tai padaryti neleido įstatymai”, – sakė socialdemokratas A.Sysas. Tik 1999-2001 metais valstybė apie 900 asmenų miško parkuose atkūrė nuosavybę į maždaug 3500 hektarų. Jie žemes atgavo Aukštaitijos nacionaliniame parke, Labanoro regioniniame parke ir kituose vaizdinguose gamtos kampeliuose. Nacionalinei žemės tarnybai pateiktais apskričių administracijų duomenimis, šiuo metu miško parkuose dar į 847 hektarus pretenduoja 493 asmenys. Būtent jų poziciją mėgina apginti žemės ūkio ministrė ir Seimo „kaimiečiai”.
A.Sysas apskritai stebisi, kam reikia papildomų landų, nes jos nėra užlopytos ir šiuo metu. „Dėl miško parkų ribų patikslinimo parlamentarai gali kreiptis bet kada į Vyriausybę per jos posėdžius”, – sakė A.Sysas. Tai reiškia, kad saugotinos vietos niekada neturėjo apsaugos.
Šešėlinės valstybės tarnautojai
Menami savininkai yra tik apsukraus žaidimo dalyviai. Vienas prekeivių Algimantas „Kauno dienai” paaiškino, kuo tokie svarbūs yra miško parkai. Pasak Algimanto, pilietis, įrodęs teisę į 10 hektarų žemės arba miško prie Kėdainių, bet negalintis jų susigrąžinti istorinėje vietoje, gauna vadinamąją „išvadą”. Tai dokumentas, kuriame nurodyta žemės perkėlimo į kitą vietą teisė, sklypo vertė. Su šiuo dokumentu galima gauti sklypą kitur, kur yra laisvos valstybinės žemės. Taip Lietuvoje įvyko didysis persikraustymas. Žmonės sklypus persikėlė prie didmiesčių ir gražiausių Lietuvos kampelių. „Tokių vietų jau beveik nėra, liko tik miško parkai”, – pasakojo Algimantas.
Be rajono žemėtvarkininko pagalbos persikelti žemių niekam nepavyktų. „Jis gali pasakyti, kad valstybinės žemės, pavyzdžiui, Molėtų rajone nėra, – aiškino Algimantas. – Bet gali užsiminti, kad pardavus trečdalį sklypo žemės atsiras”. Vertelgos su matininkais yra sukūrę itin efektyvią korupcijos schemą. Būtina sąlyga – dalis sklypo parduodama žemėtvarkininko nurodytam vertelgai.
Pelnas – tūkstančiais procentų
Pasak Algimanto, perkėlimas itin naudingas, jei „išvadą” gavęs savininkas valdė derlingą žemę. „Sklypo vertė pinigais neturi jokios reikšmės, nes hektaro kaina neindeksuojama. Svarbiau yra žemės našumo koeficientas”, – pasakojo Algimantas. Kėdainiuose žemės našumas siekia 50 balų, o Molėtuose jos našumas yra kone du kartus mažesnis. Vadinasi, už Kėdainiuose turėtus 10 hektarų galima visiškai legaliai gauti 20 hektarų sklypą Molėtuose. „Bet Molėtuose laukia ne tik du kartus didesnis sklypas. Ten dar širdį džiugina ir vandens telkiniai, ir neužterštas oras”, – šypsojosi Algimantas.
Utenos, Vilniaus, Alytaus apskrityse žemės našumas yra nedidelis. Tačiau paežerėje vieno aro rinkos kaina yra keliasdešimt kartų didesnė nei kur nors Kėdainiuose.
Nuo kiekvieno sandorio vertelgos gauna 1000-2000 proc. pelną. Lietuvoje šiame versle aktyviai veikia iki 100 vertelgų.
Pretendentai neturi kur trauktis
Specialiųjų tyrimų tarnyba iš esmės yra bejėgė prieš šią korupcinę sistemą, nes pinigai figūruoja tik dokumentuose. „Žmogus sutinka parduoti trečdalį gaunamo prie ežero sklypo (mūsų atveju apie 7 hektarus), – pasakojo Algimantas. – Su manimi jis sudaro sutartį. Sklypą vėliau parduodu rinkos kaina, o pelnu dalijuosi su žemėtvarkininku”.
Paprastas žmogus negali neįvykdyti sutarties, nes pasidaro priklausomas nuo perkelto sklypo dokumentus tvarkančio žemėtvarkininko.
Laikraščiuose ir internete gausu skelbimų apie perkamus žemės, miško, vandens telkinio persikėlimo dokumentus. „Išvados” galioja neterminuotą laiką.
Algimantas įsitikinęs, kad leidus grąžinti nuosavybę miško parkuose jo verslas atsigautų. „Žemės reforma beveik baigta, bet laisvos valstybinės žemės kitur trūksta, – skėstelėjo rankomis Algimantas. – Miško parkai leistų pasirūpinti neįgyvendintomis „išvadomis”, kurių Lietuvoje liko apie 20 tūkst.”
Pasak jo, į teisėsaugininkų rankas patenka tik pernelyg godūs matininkai, savo vardu įregistravę keliasdešimt sklypų. Praėjusiais metais Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baudžiamąsias bylas iškėlė tik trims žemėtvarkininkams.
Kaunas mįslingai nutylėjo sąrašus
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NMA) generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio, pagal Seimo socialdemokratų frakcijos užklausimą, ne visų apskričių administracijos tarnybai pateikė miško parkuose norinčių susigrąžinti žemę žmonių sąrašus.
Duomenų visiškai nepateikė Kauno apskrities administracija. Pasak šios apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorės Romutės Stašelienės, miško parkų, kuriuose norima susigrąžinti žemę, yra tik Kauno mieste. „Mūsų klausė tik apie kaimo vietoves, todėl duomenų nepateikėme”, – teisinosi R.Stašelienė.
Tačiau prekeivio Algimanto nuomone, persikelti žemes į Kauną yra dar naudingiau. Mieste yra keli miško parkai, tarp jų itin patrauklūs Lampėdžių ir Kleboniškio miško parkai. „Juose vieno aro rinkos kaina siekia 15-30 tūkst. litų, todėl nuo vieno hektaro būtų galima užsidirbti ne mažiau kaip milijoną litų”, – neabejojo Algimantas.
Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė siekia net 100 hektarų sumažinti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinį. Po šios korekcijos Lampėdžių miško parko apskritai neliktų. Į šį prestižinį mikrorajoną galima būtų persikelti arba susigrąžinti žemę.
Vienos šeimos ranga
Pasak Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Rimanto Jono Dagio, šių metų viduryje buvo suabejota R.Stašelienės veikla, todėl STT pradėjo tyrimą. Giminystės ryšiais R.Stašelienė susijusi su jos vadovaujamo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju Tautvydu Tamošiūnu.
Pastarasis gali daryti įtaką žemės nuosavybės atkūrimui Kauno rajone. T.Tamošiūnas Žemės tvarkymo departamento direktorės sūnui Egidijui Stašeliui yra uošvis. R.Stašelienės sūnus dirba žemės įvertinimo ir sklypų projektavimo veikla besiverčiančioje įmonėje „Geometra” ir yra įsigijęs sklypų Kauno bei kituose rajonuose.
„Kauno dienai” R.Stašelienė sakė, kad „STT tyrimą atliko profesionaliai, bet pažeidimų nerado”. Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas R.J.Dagys akcentavo, kad STT tyrimo dar nebaigė. Kol kas sudėtinga pasakyti, ar R.Stašelienė prisidėjo prie to, kad NMA nebuvo pateikti duomenys apie miško parkus Kauno apskrityje.
NMA vadovas K.Maksvytis pripažino, kad „jis neturi galimybės patikrinti, ar Kauno apskrities miško parkuose niekas nesiekia susigrąžinti žemių ir miškų”.
„Menkaverčiai” sklypai prie vandens telkinių
Šiuo metu Lietuvos miško parkai užima apie 39 tūkst. hektarų plotą. Pasak Nacionalinės žemės tarnybos vadovo K.Maksvyčio, maždaug 500 žmonių sąraše, kurie nori susigrąžinti turtą miško parkuose, nėra nė vieno asmens, kuris ketintų persikelti žemę.
Tačiau prekeivio Algimanto teigimu, nėra jokio skirtumo, ar grąžinama istorinė, ar perkeliama žemė. „Korupcinė schema išlieka beveik tokia pati, – sakė Algimantas. – Be to, jei valdžia nuspręs tikslinti miško parkų ribas, neabejoju, kad jie sumažės keliais tūkstančiais hektarų”. Jo nuomone, verslui itin perspektyvūs yra Kauno marių ir Neries regioniniai parkai, užimantys per 20 tūkst. hektarų plotą.
Vyriausybės nutarimo projektą inicijavęs Seimo narys K.Starkevičius aiškino, kad Seimo nariams apsilankius kai kuriuose Utenos apskrities miško parkuose, „parlamentarai rado tik menkaverčius brūzgynus, neatitinkančius miško parkams keliamų reikalavimų”.
Tačiau A.Sysas teigė, kad menkaverčiais vadinami sklypai nėra jau tokie nevertingi. „Peržiūrėjus žemėlapius matyti, kad 98 proc. sklypų ribojasi su vandens telkiniais”, – sakė A.Sysas.
Teises galėjo perpirkti vertelgos
Nuo 1991 metų Lietuvos piliečiai pateikė 708 tūkst. prašymų (4,98 mln. ha) atkurti nuosavybę į žemę. Iš jų priimta 687 tūkst. teigiamų sprendimų (3,78 mln. ha). Iš priimtų sprendimų neatkurtos nuosavybės teisės į maždaug 200 tūkst. hektarų.
Kai kurie žmonės, neapsikentę, kad žemė jiems negrąžinama metų metais, savo teises perleido vertelgoms. „Nuo 2002 metų tų teisių perleisti jau negalima”, – tikino NMA vadovas K.Maksvytis.
Tačiau jis negalėjo garantuoti, kad į miško parkus pretenduojantys asmenys šių savo teisių neperleido kam nors kitam, nors formaliai tai daryti draudžia įstatymai.
Net K.Starkevičius „Kauno dienai” pripažino, kad „išvadų” pirkimas yra „didelė skylė įstatymuose”. „Išvadų pirkimas turi būti uždraustas”, – sakė K.Starkevičius.
Tarp suinteresuotųjų – Seimo nariai
Žinomas žmogaus teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas nė kruopelytę neabejoja, kad pradėjus grąžinti turėtą nuosavybę miško parkuose būtų grubiai pažeistas visuomenės interesas.
„Visuomenės interesai visada yra aukštesni už privačius, – kalbėjo K.Čilinskas. – Labai dažnai piliečiams negrąžinama nuosavybė net kai visuomenei prireikia kur nors įrengti nedidelę stovėjimo aikštelę, jau nekalbant apie miško parkus. Tokiu atveju žemę valstybė išperka”.
Pasak K.Čilinsko, grąžinus turtą miško parkuose būtų nusižengta ir lygiateisiškumo principui, kuris taip pat įtvirtintas Konstitucijoje. „Visi tie žmonės, kuriems anksčiau miškai nebuvo grąžinami natūra, o išmokėtos tik kompensacijos, irgi liktų nuskriausti”, – neabejoja K.Čilinskas.
Žemės grąžinimą Vyriausybė yra numačiusi užbaigti iki 2008 metų sausio 1 dienos. Tačiau ji terminą gali ir vėl pratęsti. Dauguma apklaustų žmonių mano, kad peržiūrėti miško parkų ribas reikia tik tada, kai valstybė galutinai pretendentams užbaigs nuosavybės atkūrimą.