Medikai mano, kad mūsų amžius – depresijos, kuri tvirtai užėmė antrąją vietą po širdies ir kraujagyslių ligų, klestėjimo amžius. O kartu su depresija pas mus atėjo dar viena „madinga” liga – chroniško nuovargio sindromas: organizmas nepakelia krūvių, pirmiausiai – psichologinių, todėl iki pavojingos ribos sumažėja imunitetas. Kuo stresų nukamuotas žmogus greičiausiai gali pakelti sau nuotaiką? Statistika rodo, jog… maistu. Lėkštė kupina gardžių valgių, aiškiai suteiks teigiamų emocijų. Viskas: ir spalva, ir skonis, ir kvapas teikia vien tik teigiamas emocijas… Gausus maistas tampa tarsi kompensacija už šio gyvenimo kančias. Galima „suvalgyti” nemalonumus darbe, barnį su drauge, pinigų stygių, vyro išdavystę, maža dar ką! Netgi blogą orą ir chronišką neišsimiegojimą. Žmonių, kuriems dėl streso visiškai dingsta apetitas, pasirodo, ne taip jau daug, į gyvenimo smūgius dažniausiai reaguojame nesulaikomu noru persivalgyti.
Mokslininkai įrodė, jog tarp virškinimo sistemos nervų ir galvos smegenų egzistuoja glaudus ryšys. Nerimas, susierzinimas ar prislėgta nuotaika sukelia nemalonius pojučius skrandyje, kuriuos laikome alkio jausmu. Stebėtina, tačiau mūsų pilvo ertmėje taip pat yra … smegenų! Tai – autonominė nervų sistema skrandžio ir žarnyno sienelėse. Šis faktas pagimdė ištisą mokslą – neurogastroenterologiją. Visi dietologai remiasi juo.
Mes įpratę barti save už kiekvieną ne laiku suvalgytą kąsnelį ir vis dėlto toliau storėjame. O tikroji problema neretai slypi kitoje plotmėje, todėl sekinančios dietos ir milžiniškos valios pastangos laukiamų rezultatų dažnai neduoda. Nes daugeliu atvejų apkūnumą lemia ne fiziologinės problemos. Apkūnumas tik atspindi mūsų vidaus problemas… Mes ne visada sugebame pašalinti streso priežastį, tačiau galime išmokti laiku atsipalaiduoti ir teisingai „perskaityti” savo organizmo signalus. Tada ir dietų galbūt nebereiks.