„Konsultuosimės su teisininkais, ir galbūt „Peugeot” prekės ženklo naudojimo teisėtumą aiškinsimės teismo keliu”, – sako Žilvinas Skečionis, oficialaus įgaliotojo „Peugeot” automobilių pardavimo ir remonto atstovo – „Autolagūnos” – vadovas.
Taip uostamiesčio verslininkas ketina kovoti su neteisėtu, jo nuomone, minėtos prancūziškų automobilių markės prekės ženklo naudojimu.
Ž. Skečionio kantrybės taurę perpildė viename dienraštyje spausdinama kito serviso reklama, kurioje, naudojant firminį „Peugeot” logotipą su stilizuotu liūtu bei šriftu, remontininkai kviečia tvarkytis šios markės automobilius.
„Autolagūnos” vadovas šiame kare gali būti ne vienišas – apie neva neteisėtą užsienio prekių ženklų naudojimą kalba ir kitų automobilių gamintojų atstovai.
Ženklas įpareigoja
„Tie servisai neturi jokių įsipareigojimų prancūzams, nėra iš jų gavę nei specialių įrankių, nei atitinkamos įrangos, todėl naudoti ženklo negali”, – įsitikinęs Ž. Skečionis.
Anot jo, „Autolagūnos” servisas, kaip oficialus įgaliotasis „Peugeot” atstovas, iš prancūzų gauna ir įrankius, moka jiems už nuolatinį specialių remonto, dažniausiai elektronikos, programų diegimą ir palaikymą, todėl klientų viliojimas į kitus servisus bendrovei yra nuostolingas.
„O kur įvaizdžio gadinimas, kur garantijos klientui? Mes už savo remontą atsakome, nes virš mūsų durų – įpareigojantis ženklas. O jiems jo naudojimas tik padeda suvilioti žmones”, – teigia verslininkas.
Kenčia ir klientai
„Tai ne tik įvaizdžio ar piniginės žalos klausimas, – jam pritaria bendrovės „Vilniaus Vista”, oficialaus „Ford” ir „Mazda” atstovo Lietuvoje, rinkodaros direktorius Justas Nekrošius. – Dėl klaidinančių prekės ženklų naudojimo nukenčia ir vartotojas.
Įsivaizduokite – užsidegė lemputė, perspėjanti apie oro saugos pagalvės gedimą. Žmogus nuvažiavo į pirmą pasitaikiusį servisą, prie kurio kabėjo jo automobilio markės ženklas. Oro saugos pagalvių sistema yra gana sudėtinga, todėl ne autorizuotame servise nepatartina jos tvarkyti. Ten jam pasakė, kad viskas gerai, o įvykus avarijai pagalvės neišsiskleidė.”
„Vilniaus Vista” jau turi patirties panašiuose ginčuose. Pasak J. Nekrošiaus, tik per teismus pavyko išsikovoti, kad bendrovė galėtų naudoti ankstesniųjų „Mazda” atstovų pasisavintą interneto puslapio www.mazda.lt pavadinimą.
„Prekės ženklas – rimtas reikalas, todėl procese neapsieita net be pačių japonų rankos – jie įgaliojo „Mazda” Europos padalinį, kad šis padėtų išspręsti šią problemą”, – teigė jis.
Ž. Skečionis sako, kad prekės ženklo naudojimas oficialiems atstovams reglamentuojamas labai griežtai: „Pagal mūsų sutartį su prancūzais privalome derinti net menkiausią reklamos maketą. Prekės ženklas – tai mūsų įsipareigojimai ir gamintojui, ir klientui.”
Kyla į kovą
Pasak J. Nekrošiaus, kovoti su neteisėtu prekės ženklų naudojimu būtina.
„Nenorime to daryti chaotiškai. Pradėsime nuo Vilniaus, kitų didžiųjų miestų, ir visą informaciją apie „Ford” bei „Mazda” logotipais pažymėtus servisus perduosime gamintojams. Jie, kaip tų ženklų savininkai, turėtų pasirūpinti teisiniu šios problemos išsprendimu.”
Jo teigimu, kariauti su atsarginių dalių pardavėjais, taip pat naudojančiais šiuos ženklus, nesiruošiama: „Stengiamės su jais bendradarbiauti.”
Tačiau Ž. Skečionis įsitikinęs, kad dalių pardavėjai automobilių gamintojų prekės ženklus taip pat naudoja neteisėtai. „Nė viena parduotuvė nepardavinėja originalių, sertifikuotų „Peugeot” detalių firminėje pakuotėje, todėl ir ženklo naudoti reklamos tikslais negali”, – teigia jis.
Gali-negali
Vis dėlto specialistai skubotų išvadų daryti neskuba. Teisės įmonės „AAA Baltic Service Company” patentinė patikėtinė Otilija Klimaitienė sako, jog kiekvienas atvejis yra individualus.
„Vienas Prekių ženklų įstatymo straipsnis byloja, jog registruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui.
Tačiau yra ir kitas straipsnis, kuriame sakoma, jog ženklo savininkui nesuteikiama teisė uždrausti kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti kaip žymenį ženklą, kai būtina nurodyti prekių ir (ar) paslaugų paskirtį”, – sako teisininkė.
„Taip, kiekvieną kartą reikia žiūrėti konkrečiai, ar niekas nepažeidžiama. Tačiau manau, kad vienos ar kitos markės logotipo naudojimas paprastų servisų reklamoje nėra neteisėtas. Svarbu, kad tai neklaidintų vartotojo. Jei tas servisas nesireklamuoja esantis oficialus „Peugeot” atstovas, o tik praneša remontuojantis automobilius, tarp jų – ir „Peugeot” markės, naudoti prekės ženklą gali”, – įsitikinęs Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys.
Jis sakė suprantantis, kad oficialus įgaliotasis servisas turi papildomų išlaidų būdamas tokio statuso, tačiau tai – „natūrali konkurencija”: „Kitiems servisams nekainuoja nei firminiai įrankiai, nei programų palaikymas, bet tai nereiškia, kad jie negali remontuoti vienos ar kitos markės automobilių.”
Skundai – dažni
Beje, prekės ženklo teisių gynėjams panašios bylos, susijusios su automobiliais, ne naujiena.
„Pavyzdžiui, turėjome klientą, kuris dėl vienos automobilių markės prekės ženklo naudojimo siekė iškelti net baudžiamąją bylą. Tai buvo susiję su atsarginių dalių padirbinėjimu ir ženklo jose naudojimo”, – prisiminė O. Klimaitienė.
„Pretenzijų, ypač iš oficialių gamintojų atstovų, sulaukiama gana dažnai. Tačiau neretai jos būna nepagrįstos – būdami vieninteliai įgaliotieji atstovai, jie mano turį kur kas daugiau teisių nei iš tikrųjų”, – teigia ir Ž. Danys.