Žinios apie tilapijas siekia faraonų laikus. Tai tipiškos Afrikos žuvys, šiame žemyne didžiuliais kiekiais gaudomos ir šiandien. Liaudyje jos vadinamos šv. Petro žuvimis – dėl nesusipratimo. Verčiant Naująjį Testamentą į suahilių kalbą, tą vietą, kuri pasakoja apie stebuklingą Petro žvejybą, į tinklus patekusios žuvelės klaidingai pavadintos kaip tilapijos.
Biblinėse vietose, pavyzdžiui, Tiberiados ežere ir dabar vibždėte vibžda tilapijų. Šaltaisiais metų mėnesiais gyvas jų galas susitelkia šiltose protakose. Galbūt šis vaizdinys ir paskatino Biblijos vertėjus susieti tilapijas su kupinais Petro tinklais.
Teigiama, kad pasaulyje pagal suvartojimą šias žuvis lenkia tik karpiai, beje, irgi kilę iš Afrikos, dabar paplitę daugelyje žemynų. Kai kurios Azijos ir Pietų Amerikos šalys užaugina, suvartoja ir eksportuoja tonų tonas tilapijų.
Tilapijos priklauso ciklidų (daugiaspalvių ešeržuvių) šeimai. Tai gėlavandenės, šilumamėgės, labai vislios žuvys. Tilapia nicotilus rūšiai reikia 20-28 laipsnių šilumos. 15 laipsnių reikštų gaištį. Šios tilapijos gyvena būriais ir narsiai gina savo teritoriją, nors šiaip nėra agresyvios. Gali daugintis kas mėnesį, todėl veisyklose reprodukciniai procesai reguliuojami. Beje, per nerštą ši rūšis pirmenybę teikia augalinės kilmės maistui.
Tilapijos mėsa turi sočiųjų riebiųjų rūgščių (14 mg/100 g), vitaminų K, A, D3, E ir C, kalcio, fosforo, magnio, geležies, cinko, vario, seleno, jodo. Energinė vertė – 82 kcal/100 g. Nieko keista, kad dėl šių savybių tilapijomis prekiaujama vis didesnėse rinkose.
Gaminti tilapijų patiekalus lengva ir greita. Afrikoje jos dažniausiai kepamos ant žarijų su prieskoninėmis ir aromatinėmis žolelėmis. Iš galvų verdama sriuba. Itin puikus rūkytos tilapijos skonis ir kvapas. Filipinuose jos troškinamos su daržovėmis ir kokosų pienu. Lietuviai jau išmoko patiekti šią žuvį su baravykais ir grietinėlės padažu.
Radičio salotų gūžę (panašios į violetinį kopūstą) padalyti ketvirčiais, po to smulkinti kaip rauginimui. Vieną nedidelį svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepinti įkaitintame alyvuogių aliejuje 2-3 minutes. Tada sudėti salotas ir maišant kaitinti apie 5 minutes. Įberti saują ar pusantros virtų baltų pupelių, supilti pusę puodelio žuvies sultinio, porą žiupsnių druskos, išmaišyti, uždengti dangčiu ir patroškinti dar apie 5-7 minutes.
Kol troškinama, tilapijos filė apibarstyti druska ir pipirais, apvolioti miltuose, nukratyti ir apkepti iš abiejų pusių (3-4 minutes) karštame sviesto ir alyvuogių aliejaus mišinyje.
Paruošti padažą: virtuviniu kombainu sumalti saują petražolių, porą skiltelių česnako, vienos citrinos sultis. Pagardinti druska, pipirais ir užpylus 2-3 šaukštus alyvuogių aliejaus dar pamalti iki vientisos masės.
Į lėkštę dėti salotų, ant viršaus iškeptą filė ir užpilti padažu. Prie šio patiekalo itin tinka pusiau sausas baltasis vynas.
——————————————————————————–
Tilapija su citrina ir Parmezano sūriu
4 nedideli tilapijos filė gabaliukai,
4 šaukšteliai minkšto sviesto arba margarino,
2 šaukšteliai šviežių citrinos sulčių,
Padažui:
200 ml majonezo,
2 šaukštai šviežių citrinos sulčių,
4 šaukšatai tarkuoto Parmezano sūrio,
2 citrinos,
smulkintų šviežių petražolių.
Nuplauti tilapijos filė šaltu vandeniu ir gerai nusausinti.
Uždėti sviesto arba margarino, palaistyti citrinų sultimis.
Kepti ant nestiprios ugnies apie 5-6 minutes, kol žuvis taps matinė ir lengvai skils įbedus šakutę.
Padažo dalis sumaišyti. Kiekvieną porciją užpilti 1-2 šaukštais citrinų ir Parmezano padažo. Kepti, kol padažas įgaus rusvai auksinę spalvą (apie 2-3 minutes).
Išdėlioti filė ant lėkštės. Papuošti citrinos griežinėliais ir šviežiomis petražolėmis.