Asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, darbo nėra

Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje šio mėnesio pradžioje užfiksuotas mažiausias nedarbo lygis per pastaruosius penkerius metus – 3,9 proc. Rekordiškai mažas bedarbių skaičius užregistruotas ir Klaipėdos mieste, ir rajone, ir Neringoje.

Taip pat fiksuojama tendencija, jog laisvos darbo vietos dažniausiai yra siūlomos ne asmenims baigusiems aukštąsias ar aukštesniąsias mokyklas, o turintiems profesinę kvalifikaciją arba nekvalifikuotiems darbininkams.

Paklausiausi praėjusį pusmetį Klaipėdos regione buvo pardavėjai ir prekių demonstruotojai, virėjai, suvirintojai, kėlimo įrenginių, kranų ir panašių mašinų operatoriai, dažytojai.

Absolventų antplūdžio nebėra

Pasak Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio, nedarbo mažėjimo tendencija Klaipėdos regione stebima nuo metų pradžios. Klaipėdos mieste šių metų pradžioje buvo registruota 6 512 bedarbių, o liepos 1 dieną – 4 871 (iš jų moterų – 69,9 proc., jaunimo iki 25 metų – 4,6 proc., priešpensinio amžiaus žmonių – 16,6 proc.).

Rajone bedarbių per pusę metų sumažėjo nuo 1 614 iki 1 063, Neringoje – nuo 71 iki 29.

V. Andriušio teigimu, pastaruoju metu į Darbo biržą kreipiasi kur kas mažiau jaunimo iki 25 metų, nei ankstesniais metais.

„Absolventų antplūdžio šiais metais nebuvo. Per pirmąjį pusmetį iš viso kreipėsi 776 jaunuoliai, pernai per tą patį laikotarpį – 1 359. Žmonės išmoko savarankiškai ieškotis darbo. Sužinoti skelbiamas laisvas darbo vietas gali kiekvienas, užsukęs į Darbo biržą, tam nebūtina registruotis. Darbo skelbimai iškabinti pirmame aukšte esančiame stende”, – aiškino pavaduotojas.

V. Andriušis pastebėjo, kad Darbo biržoje mažiau registruojasi ir asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, mat vadovaujantis naujais įstatymais jiems nėra mokama bedarbio pašalpa. Tokiems žmonėms stengiamasi padėti kuo greičiau susirasti legalų pragyvenimo šaltinį.

„Pernai 25 iš įkalinimo įstaigų grįžusius asmenis nukreipėme į profesinio mokymo programas ir vėliau visus įdarbinome. Šiais metais planuojame apmokyti 9 asmenis. Kai kuriems įmonių vadovams atskiri žmogaus biografijos faktai lemiamos įtakos įdarbinant nedaro, jiems svarbiausia – sugebėjimas dirbti. Tačiau tikrai ne visi darbdaviai sutinka įdarbinti savo įmonėse asmenis, grįžusius iš įkalinimo įstaigų”, – tvirtino jis.

Praėjusį penktadienį „Vakarų ekspreso” redakcijoje viešėjusio teisingumo ministro Gintauto Bužinsko pateiktais duomenimis, Klaipėdos regione yra apie 1400 iš įkalinimo vietų grįžusių nuteistųjų, kurių net 50 proc. oficialiai dirba.

Trūksta pardavėjų

Per pusę metų Klaipėdos darbo biržai tarpininkaujant buvo įdarbinti 4 573 ieškantys darbo asmenys, iš jų birželio mėnesį – 829. Pasak V. Andriušio, birželį nemažai darbdavių kreipėsi ieškodami žmonių sezoniniam darbui Neringoje, Palangoje.

„Ne tik darbdaviai kreipiasi į mus, bet ir mes patys jiems siūlome Darbo biržos finansuojamas programas – viešųjų ar remiamų darbų, steigiame subsidijuojamas darbo vietas”, – sakė jis.

Per pusmetį įvairiose įmonėse buvo įsteigtos 98 darbo biržos subsidijuojamos darbo vietos. Į aktyvias darbo rinkos politikos programas buvo įtraukta 3 611 asmenų, iš jų 811 – į viešųjų darbų programą, 582 nukreipti įsigyti profesiją.

Birželio mėnesį Klaipėdos regione buvo užregistruotos 783 naujos laisvos darbo vietos apie dviejuose šimtuose įmonių, 160-ies skirtingų profesijų atstovams, daugiausia – paslaugų bei pramonės sektoriuose, statybose.

Pasak V. Andriušio, mažiausiai buvo pageidaujami asmenys, baigę aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas, mat daugiausia – beveik 500 laisvų darbo vietų – buvo skirta turintiems profesinę kvalifikaciją. Nekvalifikuotiems darbininkams buvo siūlyta apie 200 laisvų darbo vietų.

Paklausiausi praėjusį pusmetį Klaipėdos regione buvo pardavėjai ir prekių demonstruotojai, virėjai, suvirintojai, kėlimo įrenginių, kranų ir panašių mašinų operatoriai, dažytojai. Šių profesijų atstovų paklausa gerokai lenkė pasiūlą.

V. Andriušis pasidžiaugė, kad nuo šiol ir neįgalūs žmonės turės didesnes įsidarbinimo galimybes.

„Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui Darbo birža vykdys Profesinės reabilitacijos programą. Neįgaliems žmonėms, turintiems profesinės reabilitacijos poreikį, sudarysime sąlygas atnaujinti turėtus darbo įgūdžius arba įgyti naują profesiją”, – pasakojo pašnekovas.

Bedarbių sumažėjo ketvirtadaliu

Šalyje šių metų liepos 1 d. buvo 92,9 tūkst. registruotų bedarbių – tūkstančiu mažiau nei birželio 1 d. Lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo 46,4 tūkst., arba daugiau kaip ketvirtadaliu.

Tačiau ir toliau išlieka dideli teritoriniai nedarbo skirtumai: didžiausias bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių liepos 1 d. buvo Akmenės (11,4 proc.), o mažiausias – Elektrėnų (1,3 proc.) savivaldybėse. Kaip ir metų pradžioje, liepos 1 d. ilgalaikiai bedarbiai sudarė 29 proc. visų bedarbių.

Lietuvos darbo biržai tarpininkaujant per pusmetį buvo įdarbinta daugiau nei 54 tūkst. ieškančių darbo asmenų, dar beveik 69 tūkst. į aktyvias darbo rinkos politikos programas.

Laima Švedaitė

„VAkarų ekspresas”