Lietuvių pianistė Evelina Puzaitė, praėjusią savaitę laimėjusi kontraktą su įtakinga Didžiosios Britanijos įrašų kompanija „Landor Records”, tikina, kad šio konkurso laimėti nesitikėjusi, bet neslepia, kad jaunai artistei toks įvertinimas – be galo malonus ir svarbus pianistės karjeroje
– Kaip kilo mintis dalyvauti šiame konkurse?
– Dar gegužės mėnesį po vieno koncerto prie manęs priėjo „Landor Records” kompanijos atstovai ir pasiūlė dalyvauti jų kas antrus metus rengiamame konkurse. Dirbti su įrašų kompanija – kiekvieno atlikėjo svajonė, tad tokiu pasiūlymu nepaprastai apsidžiaugiau.
Įveikė tris turus
– Kaip jautėtės grodama tokiame svarbiame renginyje?
– Esu labai laiminga, kad šių metų konkurse man teko laimė dalyvauti ir nugalėti, nes jame pasirodė daug ryškių, neabejotinai talentingų atlikėjų. Šis konkursas išskirtinis tuo, kad jo nugalėtoją imasi globoti „Landor Records” įrašų firma: leidžia atlikėjo kompaktines plokšteles, jas platina ir reklamuoja.
– Kaip buvo atrinkti finalininkai?
– Konkurse buvo išties gausu dalyvių. Iš šimtų pageidavusiųjų ir dalyvavusiųjų pirmojoje perklausoje vertinimo komisijos buvo atrinkti tik 20 muzikantų. Antrasis turas buvo skirtas dešimčiai laimingųjų, o trečiasis – tik keturiems. Per pastarąjį reikėjo atlikti visą kompanijai siūlomos įrašyti kompaktinės plokštelės repertuarą. Įveikusi tokį įtemptą ir nelengvą kelią į finalą jaučiuosi nuostabiai, nes mano darbas yra įvertintas.
Konkurencijos nejautė
– Kas dar pateko į finalą? Ar tarp dalyvių buvo jaučiama konkurencija?
– Be manęs, finale dalyvavo anglų smuikininkas ir saksofonininkė bei violončelininkas bulgaras. Tokiame konkurse, kai varžosi skirtingais instrumentais muzikuojantys atlikėjai, įtampos beveik nėra. Žinoma, per pirmuosius turus, žvelgdama į pianistų pavardes pasvarstydavau, kad būtų visai neblogai pagroti geriau už juos. Laimėti visai nesitikėjau, net kai išgirdau savo pavardę, maniau, kad gavau kokį specialųjį prizą. Mat praėjusiais metais nugalėtoju tapo taip pat pianistas, todėl atrodė, kad įrašų kompanijai būtų kur kas naudingiau pasiūlyti kontraktą kitu instrumentu grojančiam atlikėjui. Tuo labiau kad ir saksofonininkė, ir violončelininkas yra labai gerai žinomi Londono publikai, nepaprastai talentingi muzikai.
Norėtų išmokti piešti
– Ar specialiai rengėtės šiam konkursui? Kokį repertuarą atlikote?
– Repertuarą rinkausi tą, kurį norėčiau girdėti įrašytą į savo kompaktinę plokštelę. Tai Zoltano Kodaly „Dances of Marosszek”, trys Franzo Liszto koncertiniai etiudai bei visi šeši Sergejaus Rachmaninovo muzikiniai momentai. Tokio repertuaro pasirinkimo priežastys buvo dvi: tai yra man be galo artima muzika, taip pat tokios programos įrašų nėra daug. Kiek žinau, kompozitoriaus Kodaly šokių fortepijoninė versija išvis nėra nė karto įrašyta.
– Didžiąją jūsų gyvenimo dalį užima muzika, ar dar randate laisvo laiko kitai veiklai?
– Laisvo laiko tikrai yra, bet nedaug. Kadangi jo nedaug, tai labai greitai ir tampa nebe laisvas. Man patinka parodos, teatrai, simfoninės muzikos koncertai, knygos. Ir pačiai patinka ką nors kurti – natomis arba raidėmis. Visai neseniai sugalvojau, kad norėčiau išmokti piešti.
Jau suplanuoti koncertai
– Kaip atsidūrėte Londone?
– Į Londoną pakliuvau prieš šešerius metus, kai laimėjau Lietuvoje rengtą konkursą. Čia studijuoju ir koncertuoju, šiais metais teko ir nemažai pakeliauti: koncertavau Italijoje ir JAV, aplankiau Ispaniją. Jau suplanuoti mano koncertai 2007-2008 metams.
– Kokie artimiausi planai, ar juos siejate su Lietuva?
– Po Naujųjų metų noriu įrašyti kompaktinę plokštelę, tinkamai pasirengti Wigmore Hall rečitaliui, kuris vyks vasario mėnesį. Taip pat manęs laukia keturi koncertai su orkestru, keli kamerinės muzikos pasirodymai. Taigi iki vasaros darbo turiu tikrai daug.
Lietuva visuomet yra mano planuose, bet tikslas, kurį noriu pasiekti, čia kol kas tiesiog neįmanomas. Tačiau sugrįžimas į tėvynę visada kirba manyje, pasitaikius gerai progai būtinai tuo pasinaudosiu. Be abejo, norėtųsi dažniau koncertuoti Lietuvoje, nes groti namie yra nepaprastai malonu. Gavusi pasiūlymą iš Lietuvos su didžiausiu džiaugsmu jį priimčiau.