Ruso archyve – unikali medžiaga apie Kauno fortus

Kaliningradietis saugo Lietuvoje nė karto nematytą Kauno fortų tyrimų ataskaitą

Kaliningrado kraštotyrininkas saugo vienintelį likusį 9-ojo dešimtmečio ekspedicijos po Kauno fortus ataskaitos egzempliorių.

Pasak jo, medžiagos jis neslepia ir mielu noru leistų lietuviams pasidaryti jo kopiją. Aveniras Ovsianovas LŽ tvirtino, kad ataskaitoje esančios medžiagos lietuviai nė karto nėra nei matę, nei skaitę.

Neseniai 70-metį atšventęs Kaliningrado mokslinio paminklų apsaugos centro Kultūrinių vertybių paieškos skyriaus vedėjas Ovsianovas daugiau nei pusę gyvenimo domisi kraštotyra, miestų fortifikacija, kultūrinių vertybių likimu. Jis už daug ką dėkingas savo žmonai, kuri neprieštarauja jo domėjimuisi istorija, dažniems kasinėjimams srityje. Pykstasi jiedu dėl vieno – lentynų spintose, nes Nina Ivanovna trokšta į jas susidėti rūbus, o Ovsianovas nori išrikiuoti savo sukauptus archyvus. Viename jo du dešimtmečius saugomų raudonų segtuvų – medžiaga apie Kauno fortus, fotografijos.

„Šią medžiagą saugau jau 22 metus – nuo 1984-ųjų. Būtent tais metais įvyko Gynybos ministerijos organizuota ekspedicija po Kauno fortus: numatyta ištirti jų istoriją, vaidmenį per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Ekspedicijai vadovavo maskvietis Andrejus Kostiukovas, o aš buvau pakviestas kaip konsultantas, mat esu baigęs Kuibyševo karinę inžinerinę akademiją, Kaliningrade skaitęs paskaitų apie fortifikaciją”, – prisiminė Ovsianovas.

Pasak jo, ekspedicijos darbą apsunkino tai, kad šykščiai turėta medžiagos – fortai statyti slapta, todėl jų aprašymų nebuvo. Reikėjo patiems įvairiuose miestuose ieškoti šaltinių, landžioti ir fotografuoti Kauno fortų statybos detales. Rinkdami medžiagą ekspedicijos nariai planavo visą ją sudėti į bendrą ataskaitą apie Kauno fortus.

„Kauno fortuose aptikome itin daug karo laikų sprogmenų. Ketvirtame forte radome visą jų sandėlį. Deja, išnešti į lauką jų negalėjome, nes sprogmenys galėjo suveikti vos gavę saulės šviesos. Todėl drebančia širdimi juos sprogdinome forto kareivinėse. Per keletą savaičių sunaikinome kelis tūkstančius sprogmenų, – tvirtino kaliningradietis. – Žinoma, forto kareivinės po tų sprogdinimų smarkiai nukentėjo, apgriuvo”.

Po ekspedicijos parengta ataskaita „Kauno tvirtovė”, kiti jos egzemplioriai buvo sunaikinti arba kitaip prarasti. Paklaustas, kuo ši ataskaita vertinga Lietuvai, Ovsianovas pirmiausia prakalbo apie turizmą. „Dalyvaudamas konferencijoje Kaune išgirdau, kad planuojama sukurti turistinį maršrutą po Kauno fortus. Juk fortai – vizitinė Kauno kortelė, o fortifikacinis turizmas šiuo metu yra vienas madingiausių Europoje. Galbūt mums net pavyktų įkurti fortifikuotų miestų – Kauno ir Kaliningrado – sąjungą? – svarstė kultūros vertybių paieškos specialistas. – Manau, mano archyve esanti ataskaita ne tik leis kauniečiams sužinoti dar negirdėtų faktų apie Kauno fortų istoriją, bet ir padės atidaryti minėtą turistinį maršrutą”.