Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės siekia pakeisti dabar galiojančią tvarką, kuria remiantis savivaldybės iš verslininkų gali reikalauti neapibrėžto dydžio investicijų į viešąją infrastruktūrą.
Verslininkai teigia, jog ši tvarka sudaro nevienodas sąlygas rinkoje ir sukuria papildomus sunkumus įgyvendinant naujus projektus. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos nuomone, išeitimi iš šios situacijos galėtų būti infrastruktūros plėtros rinkliava.
Klaipėdos savivaldybės atstovai savo ruožtu tikina, kad uostamiestyje iš projektus įgyvendinančių verslininkų niekada nereikalaujama nepagrįstai didelių investicijų į viešąją infrastruktūrą. Visgi „Vakarų ekspresas” jau rašė apie porą atvejų, kai bendrovės atsisako vykdyti anksčiau su Savivaldybe pasirašytas infrastruktūros plėtros sutartis.
Neapibrėžta tvarka
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės teigimu, infrastruktūros plėtros sutarčių su investuotojais Savivaldybė nebepasirašo nuo pernai metų gegužės 1-osios, kai įsigaliojo naujasis Teritorijų planavimo įstatymas. Tačiau nuo tada visi infrastruktūros plėtros darbai yra numatomi detaliajame plane.
„Naujo objekto atsiradimas lemia tam tikrus pasikeitimus aplinkinėje teritorijoje, tad Savivaldybė negali leisti, kad naujas statinys ar esamo pastato funkcijos pakeitimas darytų neigiamą poveikį aplinkai. Taigi visada abipusiu sutarimu ir yra numatoma aplinkinės teritorijos infrastruktūros plėtra, kuri turi užtikrinti tinkamą būsimo objekto funkcionavimą”, – sakė R. Gružienė.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos nario Arvydo Avulio teigimu, dabar egzistuojanti tvarka nėra skaidri visų pirma dėl to, kad nėra aiškiai apibrėžta.
„Šiandien savivaldybė vienam investuotojui gali liepti atlikti didelę užduotį, kitam visai mažą, o trečią gali išvis atleisti nuo viešosios infrastruktūros plėtojimo darbų. Taip iškraipoma konkurenciją rinkoje, investuotojai turi nevienodas sąlygas”, – tvirtina A. Avulis.
Siekdama išspręsti šią problemą, LNTPA pasiūlė šalyje įvesti viešosios infrastruktūros plėtros rinkliavą. Tokia idėja buvo pristatyta infrastruktūros klausimus nagrinėjančiai darbo grupei, kurią sudarė premjero inicijuota komisija verslo sąlygoms gerinti.
„Realiai infrastruktūros rinkliava egzistuoja ir šiandien, tačiau jos dydį savo nuožiūra nustato kiekviena savivaldybė. Verslininkams belieka tik bandyti derėtis”, – sako A. Avulis.
R. Gružienė tikina, kad visi Klaipėdos savivaldybės reikalavimai, keliami verslininkams dėl infrastruktūros plėtros, nėra laužiami iš piršto. Jie esą yra parengiami remiantis būsimo objekto poreikiais.
Savivaldybių apetitai didėja
A. Avulio teigimu, infrastruktūros plėtojimo rinkliava leistų verslininkams iš anksto prognozuoti išlaidas.
„Tokia rinkliava egzistuoja daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Ukrainoje ji siekia 2 proc. nuo projekto vertės. Tai suteikia aiškumo – išlaidos šiam tikslui įtraukiamos į objekto sąmatą ir galima ramiai dirbti. O štai, pavyzdžiui, dirbant Klaipėdoje, nežinai, kiek uostamiesčio Savivaldybė lieps įrengti gatvių, sankryžų, šviesoforų ir t.t.” – pasakojo A. Avulis, einantis ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner” prezidento pareigas.
Visgi jis apgailestauja, kad asociacijos iškelta iniciatyva pasisuko visiškai kitu kampu.
„Bėgome nuo vilko, bet užšokome ant meškos. Savivaldybių atstovams pradėjo didėti apetitas. Jie pritaria infrastruktūros rinkliavos įvedimui, tačiau ne tik pradėjo kalbėti apie labai didelį jos tarifą, bet kartu dar nori, kad verslininkai ir toliau būtų priversti prisiimti papildomus įsipareigojimus plėtoti miestų viešąją infrastruktūrą. Pavyzdžiui, statant naują kvartalą privalėtų nutiesti ir gatves”, – pasakojo A. Avulis.
Anot jo, tai yra visiškai neteisingas požiūris, nes infrastruktūros kūrimas yra įstatymais aiškiai apibrėžta savivaldybių funkcija, kurios atlikimui yra skiriami pinigai iš biudžeto. O į pastarąjį juk patenka ir kiti verslininkų mokami mokesčiai.
„Inžinerinių tinklų – vandentiekio, elektros pastočių įrengimą – taip pat turėtų visiškai finansuoti privačios kompanijos, kurios besinaudodamos mūsų įrengta infrastruktūra vėliau teikia savo paslaugas ir gauna pelną. Dabar gaunasi taip, kad verslininkas už savo lėšas įrengia, pavyzdžiui, vandentiekį ir turi neatlygintinai jį perduoti vandens tiekimo įmonei, kuri irgi yra pelno siekiantis subjektas. Taip irgi iškreiptos rinkos sąlygos. Tai visiškai neteisinga”, – mano A. Avulis.
Likimas neaiškus
A. Avulio teigimu, infrastruktūros rinkliavos įvedimo klausimas dabar yra pakibęs ore – diskutuojama su Ūkio ministerijos, savivaldybių atstovais, tačiau aiškios perspektyvos nėra.
Minėtajai infrastruktūros klausimus nagrinėjančiai darbo grupei vadovaujantis Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis teigia, kad neilgai trukus turėtų būti paruošta infrastruktūros rinkliavos įstatymo koncepcija.
„Ją turėtų parengti Aplinkos ministerijos darbo grupė, nes mūsų darbo grupė neturi reikiamų specialistų. Pirminė idėja yra tokia, kad infrastruktūros rinkliavos dydis būtų fiksuotas ir priklausytų nuo investicinio projekto sąmatos arba jį nustatytų kiekviena savivaldybė”, – teigė ministerijos sekretorius.
Nesutarimų netrūksta
Iki šiol Klaipėdos savivaldybė yra pasirašiusi apie 170 infrastruktūros plėtros sutarčių.
„Kai kurias iš jų delsiama įvykdyti, tačiau iki šiol Savivaldybė dėl to dar nėra kreipusis į teismus. Kitas kelias priversti verslininkus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus – galimybė miesto Tarybai panaikinti anksčiau patvirtintą detalųjį planą”, – teigė R. Gružienė.
„Vakarų ekspresas” jau rašė apie nesutarimus dėl infrastruktūros plėtojimo sutarčių tarp uostamiesčio Savivaldybės ir keleto bendrovių.
Iki šiol neiškilo didžiulis prekybos centras Tilžės gatvės pabaigoje, ties Jakų žiedu, nes investuotojai iš Kauno nesusitarė su Savivaldybe dėl Tilžės gatvės rekonstrukcijos. Prieš mėnesį „dėl finansinių sunkumų” bendrovė „Laivitė” atsisakė įsipareigojimo iškelti Naujosios Uosto g. 2 namo gyventojus ir nugriauti šį statinį. Būtent su tokia sąlyga miesto Taryba patvirtino detalųjį šios įmonės teritorijos planą. Savo įsipareigojimus rekonstruoti Debreceno gatvės tęsinį kooperuojantis su įmone „Švyturys-Utenos alus” bei kitais gretimų sklypų savininkais neigia ir bendrovė „Etna”.
Anot A. Avulio, kurio vadovaujama bendrovė „Hanner” Klaipėdoje šiuo metu ties Baltijos ir Taikos prospektų sankryža stato prekybos centrą, uostamiestyje įgyvendinti projektus yra žymiai sudėtingiau nei Vilniuje.
„Vilniuje visi susitarimai ir kompromisai su miesto vadžia pasiekiami žymiai greičiau ir lengviau. Galbūt Klaipėdos miesto valdžia labiau myli klaipėdiečius, o sostinės valdžia vilniečius? Bet kuriuo atveju taip būti neturėtų, tad asociacija siekia objektyvumo. Infrastruktūros rinkliava būtų akivaizdus žingsnis to link”, – mano A. Avulis.
Investuoja ir uostas
Bene didžiausia infrastruktūros plėtros sutartis yra pasirašyta tarp Klaipėdos savivaldybės ir prekybos ir pramogų centrą „Akropolis” statančios bendrovės. Joje fiksuojami verslininkų įsipareigojimai praplėsti Kauno gatvę nuo Šilutės iki Taikos prospektų, rekonstruoti Taikos prospekte esančias sankryžas su Kauno ir Dubysos gatvėmis, rekonstruoti Dubysos gatvės atkarpą nuo Taikos prospekto iki Šilutės plento. „Akropolio” statytojai taip pat yra įsipareigoję šalia esančią aukštos įtampos elektros oro liniją pakeisti kabeline, atnaujinti „Neptūno” sporto salę.
Indėlį į miesto infrastruktūros plėtrą įdėjo ir prekybos tinklas „Iki”. Jį valdanti bendrovė rekonstravo Taikos prospektą ties „Vėtrungės” viešbučiu, šio prospekto ir Paryžiaus Komunos gatvės sankryžą, įrengė Rūtų gatvės tęsinį, šviesoforus Rūtų ir Minijos gatvių sankryžoje.
Nuolatinis miesto infrastruktūros plėtros finansuotojas yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ji buvo įsipareigojusi skirti lėšų Agluonos gatvės tiesimui, Minijos gatvės ir Baltijos prospekto rekonstrukcijai, privažiavimo kelio prie Kruizinių laivų terminalo tiesimui, Dariaus ir Girėno gatvės atkarpos nuo viaduko iki Sportininkų gatvės rekonstrukcijai, Šiaurinio išvažiavimo tiesimui ir t.t.
Martynas Vainorius
„VAkarų ekspresas”