Kauno ekonominių nusikaltimų tyrėjams šįmet jau įkliuvo beveik šimtas sukčių
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai įspėja kauniečius apie siautėjančius mokėjimo kortelių klastotojus – tokių nusikalstamų veikų per dešimt šių metų mėnesių ištirta daugiausiai. Per šį laikotarpį kriminalistai teismui perdavė 88 baudžiamąsias bylas ir ištyrė beveik tūkstantį nusikaltimų. Apie tai kalbamės su šio skyriaus viršininku Arnoldu Blaževičiumi.
– Ar verslas skaidrėja? Kokių nusikaltimų tiriama daugiausia?
– Nelegalaus verslo, kaip ir visame pasaulyje, pas mus yra, keičiasi tik nusikaltimų pobūdis. Pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais dažniausi ekonominiai nusikaltimai buvo grobimai iš valstybinio sektoriaus: visi norėjo privatizuoti kuo pigiau. Iš žmonių buvo renkami investiciniai čekiai, pinigai, daugeliui iš jų sukčiams patikėtų santaupų nepavyko atgauti. Prasidėjus šalies ūkio restruktūrizacijai įmonės buvo parduodamos mažesne nei rinkos kaina. Tais laikais įstatyminė bazė dar nebuvo sutvarkyta, sukčių veikloms metas buvo pakankamai palankus.
Verslas skaidrėja, tačiau atsiranda naujų nusikaltimų. Kontrabandos mažėja, tačiau labai pagausėjo bankinių nusikaltimų, mokėjimo kortelių klastojimo. Spėjame, kad klastojimo būdus sugalvojo ne vietos nusikaltėliai, tikriausiai tai atkeliavo iš Vakarų. Sukčiai išmoko padirbti mokėjimo korteles nuskaitydami jų įrašomas magnetines juosteles. Palyginti dažnai nusikaltėliams pavyksta gauti kortelės „pin” kodus ir išsigryninti pinigus bankomatuose.
Sukčiavimo atvejų kasmet nustatoma vis daugiau. Tai galima sieti ir su profesionaliu skyriaus darbu. 2003 m. Kaune buvo nustatyti 34 sukčiavimo atvejai, 2004 metais – 99, 2005 m. – 92, o per 2006 m. pirmąjį pusmetį – 130 nusikaltimų. Palyginti su praėjusiais metais, Kaune šįmet retesni turto pasisavinimo, iššvaistymo nusikaltimai. Dvigubai pagausėjo dokumentų klastojimo atvejų: per šių metų pirmąjį pusmetį nustatyta per šimtas tokių nusikaltimų, o per visus praėjusius metus – perpus mažiau.
– Ar Kaunas išsiskiria iš kitų šalies miestų ekonominių nusikaltimų srityje? Ar nepirmaujame tarp kitų didmiesčių?
– Kaune, kaip ir kituose šalies miestuose, vyrauja sukčiavimas. Per šių metų dešimt mėnesių teismui perduotos 88 bylos dėl 94 asmenų, kuriose ištirtos 965 nusikalstamos veikos. Iš jų: 26 bylos dėl sukčiavimo, 8 bylos dėl turto pasisavinimo ar iššvaistymo, 12 bylų dėl nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai ir 14 bylų dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Šiemet kriminalistams neteko tirti padirbtų pinigų paleidimo apyvarton atvejų, pernai dėl tokių nusikaltimų buvo užvestos 6 bylos. Kauno ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius per šių metų pirmąjį pusmetį ištyrė daugiau bylų negu kitų miestų kriminalistai. Tokia statistika nereiškia, kad čia nusikalstamumas didesnis, tiesiog daugiau sukčiavimo atvejų pavyko užfiksuoti.
Stambūs sukčiavimo atvejai Kaune pasipylė prasidėjus nekilnojamojo turto rinkos kilimui. Naudodamiesi greitai ir pigiau būsto ar žemės siekiančių įsigyti kauniečių patiklumu sukčiai dėdavosi parduodą tam tikrą objektą, tačiau paėmę rankpinigius dingdavo. Palyginti daug Kaune užfiksuojama prekybos nelegaliomis akcizinėmis prekėmis atvejų. Nelegaliai cigaretes iš Kaliningrado srities gabenantys asmenys dažniausiai gabena jų tiek, kad įkliuvus pavyktų atsipirkti administracine atsakomybe, stengiamasi nerizikuoti didesniais kiekiais, už kuriuos grėstų baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas. Jeigu tabako kainos augs, tokių nusikaltimų tikriausiai tik daugės. 2005 metais dažnai tekdavo tirti sukčiavimo su išperkamosios nuomos bendrovėmis atvejus. Konkurencinė aplinka vertė bendroves paprastinti prekių pardavimo išperkamosios nuomos būdu sąlygas – tuo suskubo pasinaudoti nesąžiningi žmonės. Dažniausiai sukčiai įsigydavo pirkinių su svetimais dokumentais, kiek rečiau prekybininkams buvo pateikiami netikri dokumentai. Pastaruoju metu daugėja nusikalstamos veiklos, susijusios su banko operacijomis. Priežastys – labai panašios. Stengdamiesi pritraukti daugiau klientų bankai paprastina vartojamųjų paskolų suteikimo tvarką, o tai sudaro terpę sukčiavimui. Bankų reklamos, tokios kaip „Suteiksime paskolą per valandą” yra puikiausias masalas nusikaltėliams.
– Ar dažnai aiškinantis nusikaltimus vykdomi reidai?
– Tai neišvengiama mūsų darbe. Per šių metų pirmąjį pusmetį vykdydami reidus įvairiose turgavietėse sulaikėme 12 pažeidėjų (2005 m. per tą patį laikotarpį – 31 pažeidėją), kurie platino cigaretes su rusiškomis banderolėmis. Per minėtą laikotarpį šįmet išimta beveik 133 tūkst. pakelių įvairių rūšių cigarečių su tokiomis banderolėmis. Vienas autobusiukas ir automobilis „Audi” buvo sulaikyti ir uždaryti į aikštelę. Kauno miesto apylinkės teismas devynis asmenis nubaudė ir paskyrė daugiau nei 128 tūkst. litų baudų.
Tikrindami įvairias įmones bei dirbdami kartu su Gamtos apsaugos inspekcija, Darbo, Transporto, Ne maisto produktų inspekcijomis, Maisto ir veterinarijos tarnyba, skyriaus pareigūnai nustatė 97 administracinius teisės pažeidimus, pagal kuriuos buvo paskirta per 17 tūkst. litų baudų bei nubausti 25 asmenys. Konfiskuota prekių daugiau kaip už 252 tūkst. litų. Realiai nubaustų asmenų bei paskirtų baudų skaičiai yra daug didesni, tačiau mūsų skyriaus pareigūnai tik nustato administracinės teisės akto pažeidimo medžiagą, kai kuriais atvejais surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, o asmeniui nubausti surinktą medžiagą siunčia į kitas administracines bylas nagrinėjančias institucijas. Apie priimtus sprendimus mes ne visada gauname informacijos. Būtų tikslinga kurti vieningą administracinių teisės pažeidimų registrą.
Įtardami galimus literatūros, mokslo, meno, audiovizualinių kūrinių, fonogramų, kompiuterinių programų neteisėtų kopijų importavimo, gabenimo, platinimo, neteisėto naudojimo ir laikymo komercijos tikslais atvejus, per šių metų pirmąjį pusmetį atlikome 34 patikrinimus įmonėse, prekiaujančiose tokiais gaminiais ar juos naudojančiose, transliuojančiose bendrovėse.
– Kokie ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos tikslai artėjantiems metams? Ar yra vykdoma ekonominių nusikaltimų prevencija?
– Praėjusiais metais daugiausiai dėmesio skyrėme nusikaltimų intelektinės ir pramoninės nuosavybės tyrimams, akcizais apmokestinamų prekių apyvartos kontrolei. Panašūs ir šių metų planai: tiriame su naujausiomis technologijomis susijusius nusikaltimus, pinigų ir mokėjimo instrumentų padirbimo atvejus, nusikaltimus elektroninės bankininkystės srityje. Didžiausias pastangas dedame šių nusikaltimų prevencijai, atskleidimui ir tyrimui.
– Ar vienoda baudžiamoji atsakomybė gresia pažeidėjams?
– Vieni prasižengusieji atsiperka kelių šimtų litų bauda, stambūs sukčiai rizikuoja baudžiamąja atsakomybe ir laisvės atėmimu iki 8 metų.
– Kokias bylas išaiškinti sudėtingiausia?
– Daugeliu atvejų mūsų skyrius tiria nusikaltimus, kai žinomas tik nusikaltimas, o kas jį įvykdė – nė nenumanoma. Paprastai į mus kreipiasi nukentėjusieji, pavyzdžiui, praradusieji mokėjimo kortelę, asmenys. Tokiu atveju, nežinoma, kas pasisavino jų santaupas iš sąskaitos. Tokias bylas tirti sudėtingiausia.
– Ar pakanka policijai darbuotojų? Ar atlyginimai tenkina pareigūnus? Gal planuojama juos didinti?
– Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje dirba 40 pareigūnų ir 1 laisvai samdomas revizorius, yra penki laisvi pareigūnų etatai ir du – laisvai samdomų specialistų. Vienas pareigūnas šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų. 85 procentai skyriaus darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą, 15 procentų – aukštesnįjį ir 2,5 procento – vidurinįjį išsilavinimą. Per 2006 metų pirmąjį pusmetį 8 darbuotojai mokėsi įvairiose aukštojo mokslo įstaigose. Dirbantys specialistai yra drausmingi, per šių metų pirmąjį pusmetį nė vienas darbuotojas nebuvo baustas drausmine tvarka už aplaidumą darbe. O atlyginimai nėra tokie, kokių norėtųsi, todėl gerais specialistais papildyti kolektyvą nėra lengva, dėl to ir laisvų etatų turime.
– Kas labiausiai trukdo užtikrinti sklandų darbą?
– Nepakankamai operatyvus apygardos prokurorų, kurie kuruoja Kauno pareigūnų darbą sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrime, darbas. Be to, trūksta kompiuterinių bei transporto priemonių, apribotos galimybės naudotis elektroninės žvalgybos priemonėmis bei kitais ilgalaikiais operatyvinės veiklos metodais. Didžiulis pareigūnų darbo krūvis vis labiau primena apie laisvus etatus, kuriuos, viliamės, greit užims kvalifikuoti specialistai.