Orlaivius pajūryje pasitiks ryškesnės šviesos

Dėl sostinės tarptautinį oro uostą gaubusio rūko keturi ten negalėję nusileisti lėktuvai tūpė pajūryje – tamsoje ir minimaliu laiko intervalu.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį ekstremaliomis darbo sąlygomis dirbusio Palangos tarptautinio oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas sako, kad nepaisant įtampos, rūko egzaminas išlaikytas puikiai.

Nenutūpė – nesumokėjo

Tirštas rūkas Vilniaus tarptautinio oro uosto darbą paralyžiavo praėjusio sekmadienio vakarą. Pasak Arūno Marcinkevičiaus, Vilniaus oro uosto administracijos atstovo, nepaisant prasto matomumo, iš sostinės išskrido visi orlaiviai, tačiau nuo 21 val. iki 5.30 val. ryto Vilniuje nenusileido dešimt lėktuvų.

„Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Vilniuje negalėję nusileisti lėktuvai, skridę iš Maskvos, Londono, Amsterdamo, Briuselio, Stokholmo, Helsinkio, Prahos, Talino, buvo nukreipti į kitus artimiausius oro uostus. Matomumas tūpimui tikrai buvo prastas, jeigu visų dešimties orlaivių vadai priėmė sprendimą nesileisti Vilniuje ir pasirinko atsarginius oro uostus – Taline arba Palangoje“, – „Vakarų ekspresui“ vakar sakė A. Marcinkevičius.

Anot jo, kol kas dar neaišku, kokio dydžio finansinių nuostolių rūkas pridarė Vilniaus tarptautiniam oro uostu.

„80 procentų visų tarptautinių oro uostų pajamų sudaro tupiančio lėktuvo bei išskrendančio keleivio mokestis. Pastarasis šiuo metu sostinėje siekia 50 litų, o tupiančio orlaivio mokestis skaičiuojamas po 45 litus už vieną toną. Jeigu, pavyzdžiui, „Boeing 737“ sveria 55 tonas, o „Saab 2000″ – apie 23 tonas, nesunku suskaičiuoti patirtus nuostolius“, – aiškino oro uosto atstovas.

Rūkas ne tik sutrikdė oro uosto darbą, bet ir sukėlė papildomų rūpesčių tądien į Lietuvą skridusiems keleiviams.

Antai savaitgalį šaliai pergales iškovojusių – stipriausio planetos žmogaus Žydrūno Savicko bei pasaulio sportinių šokių čempionių poros Editos Daniūtės ir Arūno Bižoko – skrydis namo baigėsi ne Vilniuje, o Palangos tarptautiniame oro uoste.

Atsarginiams moka mažiau

Keturis lėktuvus naktį priėmusio Palangos tarptautinio oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas sako, kad didžiausią įtampą jo darbuotojų komanda patyrė iš karto po vidurnakčio.

„Įtampa buvo didelė, žmonės ne vaikščiojo, o lakstė, kai trys iš keturių orlaivių tūpė nedideliu laiko intervalu – 00.07, 00.16 ir 00.20 val. Turėjome perone vietų, tai ir priėmėme ir „Air Baltic“ orlaivį „Boeing 737“, ir tris bendrovės „Lietuvos avialinijos“ lėktuvus „Saab 2000“, – „Vakarų ekspresui“ sakė L. Kvietkauskas.

Viršvalandžius dirbusio oro uosto vadovas tikino, kad papildomas darbo krūvis dėl nusileidusių lėktuvų nebus itin pelningas, mat tūpimo mokesčio tarifas, kai orlaivis leidžiasi atsarginiame oro uoste, yra 50 procentų mažesnis.

Ir Vilniaus, ir Palangos tarptautinio oro uosto atstovai tikino, kad rūkas – problema, su kuria susiduriama visur, kur tik skrenda oro transportas. Tiesa, pripažįstama, jog prastą matomumą, esant nepalankioms oro sąlygoms, vis dėlto galima gerinti.

„Mūsų šviesos signalai, vadinamieji žiburėliai, ties kilimo-tūpimo taku šviečia nepakankamai ryškiai, todėl jau kitąmet šią pasenusią įrangą keisime naujesne, tad orlaiviams tikrai bus sudarytos geresnės sąlygos“, – sakė L. Kvietkauskas.

Dėl rūko Vilniaus tarptautinio oro uosto darbas vidutiniškai sutrinka 4-5 kartus per metus, pajūryje – rečiau.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.