Silpninama ne tik kontrolė, bet ir visas Seimas
Artūras Skardžius, Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas: – Visąlaik maniau, kad parlamentas yra aukščiausia institucija valstybėje. Bet taip, pasirodo, nėra. Nežinau, kaip gali bet kokia institucija, įskaitant ir Konstitucinį Teismą (KT), apriboti Seimo, turinčio aukščiausią mandatą šalyje, galias. Man atrodo, tokia galimybė neįrašyta į mūsų Konstituciją.
Reiškiu didžią pagarbą KT, bet manau, kad jis tikrai peržengė savo kompetencijos ribas. Tauta nesuteikė jam mandato valdyti valstybę.
Kiek teko diskutuoti apie tą paskutinį KT sprendimą, visi jį mato pirmiausia kaip ribojantį Seimo galias vykdyti parlamentinį tyrimą ar parlamentinę kontrolę.
Gaila, kad Seimas, kaip aukščiausios galios institucija valstybėje, yra akivaizdžiai silpninamas tokiais sprendimais. Beje, tokia tendencija pastebima jau ne vienus metus.
Nebus galima tirti nevalstybinės svarbos klausimų
Rimantas Smetona, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys:
– Nedramatizuočiau padėties, kaip daro kai kurie mano kolegos. Naujausiame KT sprendime tik konkrečiau pasakoma tai, kas jau anksčiau buvo pasakyta, tad nieko naujo iš esmės nėra.
KT sprendimas kai ką pastatė į aiškesnes vietas, jeigu kalbėtume apie parlamentinį tyrimą bendrai. Dabar jau nekils ranka inicijuoti komisijų, kurių negalima bus pavadinti ypatingos ar valstybinės svarbos. Būtina gerai išnagrinėti, ar tikrai keliamas klausimas yra valstybinės svarbos, ar tikrai komisijai užduodami klausimai nėra pernelyg smulkmeniški.
Žinoma, dabar tą KT sprendimą matome Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vykdomo Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo kontekste. Negalime nuo to atsiriboti. Tai teisinga, nes vykdydami šį tyrimą turime paisyti iškylančių naujų aplinkybių, tarp jų ir KT išvados, kuri, be abejo, turės įtakos mūsų išvados formulavimui. Kokios įtakos, kol kas sunkoka pasakyti. Čia mes dar turime ir įsiklausyti į teisininkų nuomonę, ir patys padiskutuoti, kaip mums elgtis, kaip formuluoti savo išvadas.
Politikai turėtų perskaityti ir apmąstyti
Gediminas Mėsonis, Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesorius:
– Parlamentinės kontrolės niekas nei atšaukė, nei kaip nors ypatingiau apribojo. KT savo išvadoje tik atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu Seimas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, išmintingai suformuluos klausimus ir nustatys tyrimo objektus, tai jis iš principo gali tirti beveik viską.
Pavyzdžiui, Seimas, be abejo, gali pavesti savo komitetui arba specialiai sudarytai komisijai tirti, ar efektyviai veikia Lietuvos teismai. Bet būtų netinkamas tyrimo klausimas: „Ar toks ir toks teisėjas priėmė teisingą sprendimą vienokioje ar kitokioje byloje?”.
Nagrinėjant, ar efektyviai dirba teismai, žinoma, gali iškilti klausimas ir dėl to, ar buvo objektyvus vienas ar kitas jų priimtas sprendimas. Bet tokie klausimai, liečiantys labai konkrečius institucijų priimamus sprendimus, gali būti tik iliustracija gero ar blogo tos institucijos darbo.
Politikai, triukšmaujantys, kad KT apribojo parlamentinę kontrolę ar net patį Seimą, turėtų ramiai atsisėsti ir gerai kelis kartus perskaityti tą KT sprendimą, taip pat ir ankstesnius KT sprendimus, susijusius su laikinosiomis komisijomis ir apskritai Seimo įgaliojimais. Politikai turi tai perskaityti ir gerai apmąstyti tai, ką perskaitė. Tada jie supras, kad nieko ypatinga neįvyko – KT, aiškindamas Konstituciją, nepasakė nieko tokio, kas galėtų padaryti perversmą mūsų parlamentinėje demokratijoje. KT tik šiek tiek sukonkretino, paaštrino kai kuriuos klausimus, susijusius su tuo, kaip turėtų būti vykdoma konstitucinė parlamentinė kontrolė, kaip turėtų veikti Seimo institucijos, vykdydamos tyrimus ypatingos, valstybinės svarbos klausimais.
* Skaičiai * faktai * Citatos
* Prezidentas Valdas Adamkus spalio 16 dieną dekretu kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas išaiškinti, ar šio Teismo šių metų balandžio 4 dienos nutarimo nuostata „iš konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitų Konstitucijos nuostatų darytina išvada, kad Seimas neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus” reiškia, kad:
1. Seimas neturi įgaliojimų sudaryti tokių tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, susijusius su kitų valstybės institucijų darbo organizavimu, jei šių klausimų sprendimas pagal įstatymus priklauso tų institucijų vadovams. Tarp tokių klausimų paminėtas institucijos struktūros nustatymas, struktūrinių padalinių steigimas ir likvidavimas, darbuotojų priėmimas į darbą ir jų atleidimas ar perkėlimas į kitas pareigas, nušalinimas nuo pareigų bei kiti klausimai, susiję su institucijos darbuotojų karjera, jų teisiniu statusu.
2. Seimas negali pavesti tyrimo komisijai ištirti tokių dalykų, kurie savaime reikštų, kad jiems ištirti reikės tik valstybės institucijos vykdomo ikiteisminio, operatyvinio ar kitokio tyrimo medžiagos, kurios pagrindu būtų formuluojamos galutinės tyrimo komisijos išvados, o jos atskleidimas galėtų pakenkti ikiteisminiam, operatyviniam ar kitokiam tyrimui.
* Prezidento dekretą KT nagrinėjo lapkričio 20 dienos posėdyje ir jau kitą dieną paskelbė savo išvadą. Joje Teismas priminė daugelį su prašomu išaiškinti klausimu susijusių 2004 metų gegužės 13 dienos ir šių metų balandžio 4 dienos nutarimų nuostatų.
* KT taip pat išaiškino, kad Seimas turi įgaliojimus, esant ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui, sudaryti ir tokias laikinąsias komisijas, kurioms būtų pavedama ištirti valstybės ar savivaldybių institucijų veiklą, tai yra tai, kaip atitinkamos institucijos vykdo savo funkcijas, apibrėžtas Konstitucijoje ir įstatymuose, kaip jos įgyvendina savo įgaliojimus. Kad galėtų įvykdyti tokį Seimo pavedimą, komisija turi turėti galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti ir tokią informaciją, kuri susijusi su atitinkamų institucijų darbo organizavimu. Tačiau komisijos negali būti sudaromos vien tokiems klausimams specialiai išsiaiškinti – tokios faktinės informacijos gavimas tegali būti priemonė ypatingiems klausimams išsiaiškinti.
* Anot KT išaiškinimo, „komisijoms negali būti pavedama, teisėtumo ir (arba) tikslingumo atžvilgiais tirti bei vertinti, taip pat kontroliuoti institucijų vadovų sprendimų dėl tose institucijose dirbančių asmenų profesinės karjeros, nes atlikti tokį tyrimą, vertinimą, kontrolę ir priimti atitinkamus sprendimus gali tik reikiamus įgaliojimus turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos, jų pareigūnai”.
* KT nustatė, kad komisijoms gali būti pavedama tirti, vertinti institucijų vadovų sprendimus dėl atitinkamų institucijų struktūros, „tačiau tik tiek, kiek reikia išsiaiškinti, ar šie sprendimai yra tokie, kad institucijos gali tinkamai vykdyti savo funkcijas, apibrėžtas Konstitucijoje ir įstatymuose, kad jos gali įgyvendinti savo įgaliojimus”.
* Seimas turi įgaliojimus, pasak KT sprendimo, pavesti tirti ir tokius dalykus, kuriems ištirti bus reikalinga ir atitinkamų institucijų vykdomo tyrimo, taip pat ir ikiteisminio ar operatyvinio, medžiaga, „tačiau tai negali būti tokia informacija, kuri pagal Konstituciją apskritai negali būti atskleidžiama laikinajai komisijai”. Taip pat, anot KT, negali būti paneigti įstatymų nustatytų subjektų įgaliojimai neatskleisti informacijos, „kurios atskleidimas galėtų padaryti žalą Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, taip pat ir nebaigtam ikiteisminiam, operatyviniam tyrimui”. Turi būti užtikrinta, kad Seimo komisijų gauta neskleistina informacija nebūtų paviešinta, atskleista asmenims, kurie neturi teisės tokios informacijos gauti, nes toks informacijos atskleidimas padarytų žalą Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms.
* KT nurodė, kad „komisijų veiklos teisiniu reguliavimu negalima sudaryti prielaidų laikinajai komisijai ar visam Seimui tiesiogiai organizuoti kitų institucijų darbo, kištis į kitų institucijų ar jų pareigūnų veiklą, priimti tokių sprendimų, kuriuos gali priimti tik atitinkamus įgaliojimus turinčios institucijos ar jų pareigūnai”.
* Pagal Seimo Statutą, visi KT sprendimai išnagrinėjami parlamento kanceliarijos Teisės departamento specialistų, kurie pateikia savo išvadas, kokie teisės aktai turi būti keičiami, kaip turėtų būti organizuojamas darbas, vykdant atitinkamą KT sprendimą. Gavusi šį KT išaiškinimą, Seimo valdyba paprašė teisininkų kuo greičiau parengti atitinkamas rekomendacijas, nes šiuo metu parlamente dirba kelios laikinosios komisijos, atliekančios Valstybės saugumo departamento veiklos, buvusio saugumiečio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybių, koncerno EBSW veiklos tyrimus.
* Kai kurie politikai išreiškė nerimą dėl to, kad pastarasis KT išaiškinimas apribos parlamentinės kontrolės galimybes, nes sprendime, be kita ko, pasakyta, kad parlamentinė demokratija nėra visagalė ir visaapimanti „konvento valdžia”, todėl Seimas ne visada turi galimybę kištis į kitų valdžios šakų ir institucijų reikalus.