Skandalingų žemės grobstymo ir nelegalių statybų istorijoje Juodkrantėje atverstas naujas puslapis.
Ant Kuršių marių kranto gamtos saugotojų panosėje stovi ir niekam neužkliūva viešbutis, priklausantis Henriko Daktaro advokato dukrai. Netoliese – ir kitas nelegalus statinys, priklausantis patiems aplinkosaugininkams – Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.
Gamtos sergėtojai, prisiminę savo kilnią misiją saugoti unikalų Lietuvos kampelį, neteisėtai išdygusią lentpjūvę vis dėlto ketina nugriauti, tačiau sostinėje dirbantis advokatas Grigorijus Leonovas iš Kuršių nerijos nacionaliniam parkui priklausančios teritorijos trauktis nesiruošia.
Beje, parko direkcija jo ir neragina tai daryti.
Jaučiasi užspausti
Juodkrantiškiai, žvelgdami į Gintaro įlankoje stovintį poilsinės pastatą, aplink kurį zuja poilsiautojai, tik kraipo pečiais.
Anksčiau jo vietoje tebuvo nedidelis statinys – Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) Juodkrantės girininkijai priklausantis garažas. Dabar virš trijų garažų bloko atsiradęs ir antrasis aukštas. Visi puikiai žino, kad čia šeimininkauja nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamo Henriko Daktaro advokato G. Leonovo dukra, tačiau niekas negali paaiškinti, kaip tai atsitiko.
Neoficialiai kalbama, esą tarp advokato ir KNNP direkcijos, kuri netikėtai tapo nelegalia greta pastatytos lentpjūvės šeimininke, galioja nerašytas susitarimas – neva jei KNNP kėsinsis sujaukti ramų advokato gyvenimą, šis į dugną nusitemps ir aplinkosaugininkus.
Nors abi pusės tokius gandus neigia, neteisėtų veiksmų tikimybė nedingsta. Kitaip sunku paaiškinti, kodėl aplinkosaugininkai nemušė pavojaus varpais ir neinformavo atitinkamų institucijų apie tai, jog nedidelį butuką šalia minėtų garažų iš varžytinių nusipirkęs advokatas G. Leonovas jį gerokai praplėtė. Niekam neužkliuvo ir virš KNNP garažų išdygusi poilsinė. Maža to, tarp pastato ir marių, prie pat vandens, stovi dar ir medinis sandėlis, šeimininkų naudojamas ūkinėms reikmėms.
KNNP direktorius Vladas Portapas prisipažįsta, kad aplinkosaugininkai jaučiasi užspausti. Tiesa, ne dėl viešbučio, kurio atsiradimą KNNP valdose jis laiko ginčytinu, bet dėl kaimynystėje esančios lentpjūvės.
„Staiga paaiškėjo, kad parkas, prieš šešerius metus nugriovęs daržinę ir jo vietoje pastatęs lentpjūvę, neturėjo teisės to daryti. Kadangi savo laiku nebuvo gautas statybos leidimas, o nūdien jo niekas neišduoda, nes nėra patvirtintas sklypo detalusis planas, statinys yra nelegalus”,- „Vakarų ekspresui” prisipažino V. Portapas.
Stebuklinga sutartis
KNNP Juodkrantės girininkijos girininkas Romas Andrusevičius mūsų dienraščiui paaiškino, kaip aplinkosaugininkų sklype, iki šiol neturinčiame detaliojo plano, atsirado pašaliniai.
Anot jo, kai advokatas G. Leonovas tapo trečiuoju butuko šalia KNNP garažų, kuriuose iki šiol laikomas gamtos saugotojų priešgaisrinis automobilis, traktorius ir darbinis automobilis, savininku, buvo pasirašyta keista sutartis.
Šiuo dokumentu tuometinis KNNP vadovas leido G. Leonovui aplinkosaugininkų garažus apmūryti. Kas mainais buvo pažadėta advokatui, girininkas teigia nežinąs. Tačiau spėja, kad į antrąjį pastato aukštą G. Leonovas ar jo dukra neturi jokių nuosavybės teisių arba jos įgytos neteisėtai.
Dėl advokato dukrai priklausančio sklypo Juodkrantėje Klaipėdos apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės šių metų vasario mėnesį raštu teiravosi ir pats KNNP direktorius.
Jis prašė paaiškinti, kokiu pagrindu buvo suformuotas sklypas, kodėl, rengiant jo duomenis, buvo leista rekonstrukcija pagal neegzistuojantį detalųjį planą.
Viršininkė, raginta atkreipti dėmesį į galimai neteisėtus veiksmus, parko direktoriui pranešė, kad sklypas buvo suformuotas ne A. Leonovaitei, o Gintaro įlankos gatvės 7, 7a ir 9 nekilnojamojo turto savininkams.
Beje, girininkas Romas Andrusevičius minėjo, kad visi šie pastatai – KNNP nuosavybė.
Daug investavo
Kai telefonu į Vilnių paskambinome advokatui G. Leonovui ir prašėme papasakoti savo šios istorijos versiją, pašnekovas atkirto to nedarysiąs. Esą susidomėjome jo viešbučiu KNNP direkcijos užsakymu ir, nepaisant to, ką jis pasakys, parašysime kuo blogiau.
Paklaustas apie sutartį, kurią pasirašė su KNNP, advokatas patvirtino jos egzistavimą ir tepasakė, kad šiame dokumente yra nurodyti abiejų pusių įsipareigojimai. Beje, sutartis yra neterminuota.
„Jeigu vieną dieną lieps nugriauti viešbutį, ką darysiu? Net negalvokit! Tiek pinigų investuota! Ir apskritai Kuršių nerijos nacionalinis parkas turi jausti man padėką už tai, kad papuošiau jų aplinką. Jeigu būtumėte matę, kaip tas pastatas atrodė… Vienu žodžiu, tikras apleistas balaganas. Ir vietiniai gyventojai jums gali tą patį pakartoti”,- lakoniškai kalbėjo advokatas, nepanorėjęs detaliau pasikalbėti apie minėtą sutartį.
Priminsime, kad G. Leonovo pavardė nuskambėjo per visą Lietuvą prieš pusantrų metų, kai tuometinis prezidentas Rolandas Paksas nusprendė neskirti šio advokato teisėju.
Nors G. Leonovas anksčiau aštuoniolika metų dirbo teisėju ir į advokatūrą pasitraukė savo noru, toks sprendimas buvo priimtas susipažinus su Valstybės saugumo departamento informacija. Paaiškėjo, kad į teisėjo kėdę taikęs G. Leonovas konsultavo Henriką Daktarą tada, kai areštinėn pateko jo sūnus Erikas Daktaras. Advokatas pageidavo būti paskirtas į laisvą vietą Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme ir laimėjo konkursą. O E. Daktaro suėmimus sankcionavo būtent šio teismo teisėjai.
Vaizdinga vizija
Nepaisant kol kas Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, vyraujančios neaiškios padėties, aplinkosaugininkai žada ją taisyti.
Ir girininkas, ir KNNP direktorius V. Portapas aiškino, kad pagal Gintaro įlankos aplinkos Juodkrantėje detalųjį planą, iš esmės keisis šios vaizdingos vietos paskirtis.
Garažų ir viešbučio vietoje turėtų būti įrengta jachtų prieplauka. Nugriovus nelegalų lentpjūvės statinį ir šalia esantį apleistą mūrinį pastatą, PHARE lėšomis bus pastatytas Juodkrantės turizmo informacijos centras, greta įsikurs KNNP administracija.
V. Portapas spėjo, kad visi šie planai gali būti pradėti įgyvendinti jau kitais metais.
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”