Pirtis nuosavame būste jau nėra joks išskirtinumas. Gerą pirtį galima įsirengti ne tik individualiame name – tai gali padaryti ir kiek didesnius butus turintys gyventojai
Įdomu tai, kad pirčių rūšių išties yra begalė. Rusiškos, suomiškos – bene geriausiai lietuviams žinomos, tačiau egzistuoja dar ir galybė kitokių pirčių. Kodėl jų tiek atsirado? Ogi kiekviena tauta, suvokusi šilumos, garų svarbą žmogaus odai, savijautai ir sveikatai, kūrė savitus, kiekvienoje šalyje kiek skirtingus pirčių kompleksus. Perimdami vieni kitų patirtį žmonės ją pritaikydavo savaip, tad ilgainiui pirčių atsirado išties įvairių. Iš esmės visas jas vienija bendras bruožas – teigiamas poveikis žmogaus savijautai ir sveikatai.
Kaip naudotis pirtimi?
Pabūti pirtyje mėgstame visi, tačiau dažnai joje elgiamės netinkamai. Pirtyje jokiu būdu negalima mėgautis svaigiaisiais gėrimais, rūkyti. Tai ypač vargina širdį ir gali turėti net neigiamų pasekmių. Šiaip naudojimasis visų rūšių pirtimis yra gana panašus: žmogus nusiprausia, po truputėlį pripratina kūną prie karščio, gerai pasikaitina, vėliau atsivėsina ir pailsi. Skirtingų šalių bei tradicijų pirtyse iš esmės skiriasi tik šių veiksmų eiliškumas, trukmė bei metodika.
Tarkime, einant į suomišką pirtį pirmiausia derėtų nusiprausti po gana vėsiu dušu, o kojas sušildyti šiltame vandenyje. Tam paprastai naudojamos specialios vonelės, bet galite kojas šildyti ir pirtims skirtame kubiliuke. Po šių procedūrų gerai išsikaitinkite pirtyje – drėgnas po dušo kūnas pirmiausia turi nudžiūti, o kiek vėliau – vėl suprakaituoti. Tuomet jau galima sakyti, kad įkaitote tinkamai. Įkaitus reikia atsivėsinti po šalto vandens dušu ar įšokti į baseiną. Po šių procedūrų nereikėtų labai smarkiai varginti kūno ir šėlti – geriau atsipūsti poilsio zonoje.
Kiek kitaip dera elgtis rytietiškose pirtyse: nupraustas kūnas prie karščio pratinamas einant iš vienos, vėsesnės, patalpos į kitą – karštesnę. Tada grįžtama atvirkštine tvarka. Japonų pirtys ypatingos – jose žmonės kaitinasi sėdėdami karšto vandens kubiluose. Juose taip pat kaitinamasi pereinant nuo vėsesnio prie karščiausio.
Gana dažnai, ypač karštose pirtyse, įrengiami šalto vandens rezervuarai: maži baseinėliai, fontanai ar tiesiog atnešamas šalto vandens kubiliukas. Kai kurios tautos pirtyse naudoja ledo gabaliukus. Pirtims būdingas ir įvairiausias masažas arba vanojimas vantomis.
Suomiška ar rusiška pirtis
Pirčių yra išties daug, todėl kiekvienas galime atrasti sau labiausiai tinkančią ir patinkančią. Tačiau ar visuomet skiriame, kokia tai pirtis ir kaip joje reikėtų elgtis? Bene pačios populiariausios pirtys mūsų šalyje – rusiška ir suomiška. Abi jos statomos iš medžio, tačiau pagrindinis tikros rusiškos pirties skirtumas, kad ši turi priešpirtį. Priešpirtyje galima atsipūsti, šiek tiek atvėsti ar nusirengti.
Suomiška pirtis sauna (arba tradicinė sauna) yra labai karšta ir sausa, palyginti su rusiška. Temperatūra joje paprastai gali siekti iki 100 C, tačiau rekomenduojama kaitintis 95 C temperatūroje. Tradicinėje rusiškoje pirtyje temperatūra neturėtų pakilti daugiau nei 80 laipsnių, tačiau šiuolaikinėse, kiek patobulintose pirtyse ją galima įkaitinti iki vandens virimo temperatūros. Suomiškos saunos paprastai kaitinamos elektra, o rusiškos pirtys – malkomis.
Jei norite išsivalyti odą ar pašalinti šlakus, kuo puikiausiai tiks abi pirtys. Beje, pirtis suaktyvina kraujo apytaką, skatina organizmo atsparumą. Pasak specialistų, rusiška pirtis ypatinga tuo, kad ji ne tik teigiamai veikia savijautą, bet ir gerina ištvermę.
Pirtis namuose – malonumas
Verslininkas Alfonsas Gereitis su pasididžiavimu kalba apie savo pirtį. Ji įrengta namo pusrūsyje. „Vietą pirčiai numačiau dar tuomet, kai prieš gerą dešimtmetį pradėjome statytis namą. Tiesą sakant, tai visuomet buvo mano svajonė. Deja, taip jau nutiko, kad namo pusrūsyje pirčiai palikta vieta daugelį metų buvo naudojama ne pagal paskirtį ir tik prieš metus ten galų gale įsirengėme pirtį, – pasakoja vyriškis. – Savaitgalius ten mėgsta leisti visa šeima”.
A.Gereitis sako, kad pirties priežiūra ar išlaikymas nesukelia itin daug rūpesčių. Tiesiog ją gerai išvėdina po kiekvienų maudynių pirčiai ataušus, o žmona skrupulingai iššveičia. Laisvalaikį čia ypač mėgsta leisti verslininko sūnus su draugais.
Vilnietė Regina, taip pat turinti pirtį savo namuose, sako, kad nuo tada, kai namuose atsirado ši poilsiui skirta patalpa, pagerėjo ne tik jos, bet ir visų šeimos narių sveikata bei nuotaika. „Kai būnu pavargusi, gera pirtis visuomet atpalaiduoja. Beje, turiu savo receptą. Kad oda būtų sveika ir šiaip geriau jausčiausi, pirtyje gerai išsikaitinusi išsitrinu tepalu, pagamintu iš medaus ir druskos mišinio. Tuomet dar šiek tiek pasikaitinu ir greitai bėgu po šaltu dušu”, – grožio paslaptis atskleidžia moteris.