Du parlamento komitetai – Audito bei Teisės ir teisėtvarkos – susikibo dėl teisėjų atlyginimų.
Audito komitetas aiškina, jog pastaruosius ketverius metus teisėjams algos buvo išmokamos be aiškaus teisinio pagrindo, ir ragina kuo greičiau siūlyti šios problemos sprendimo būdus.
Prieš tai teisėjų algų teisėtumu suabejojo Valstybės kontrolė.
Patikrinę maždaug trečdalį šalies teismų, valstybės kontrolieriai nustatė, jog neseniai įvairias pašalpas ir priedus galimai neteisėtai išsimokėję teisėjai gauna ir jokiais galiojančiais teisės aktais neparemtas algas.
Tuo tarpu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai kolegų paraginimus bei įtarimus pavadino nekorektiškais ir pasiūlė nesikišti į teisminės valdžios bei kitų Seimo komitetų vidaus reikalus.
Pranešė uždarame posėdyje
Tai, jog teisėjų atlyginimų mokėjimo tvarka ir sumos nėra tinkamai reglamentuoti, Valstybės kontrolės pareigūnai pranešė uždarame Audito komiteto posėdyje.
Kontrolieriai priminė, jog dar 2001 metais Konstitucinis teismas (KT) paskelbė, jog valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kuriomis nustatytas teisėjų darbo užmokesčio mažinimas, prieštarauja Konstitucijai.
Bet šio įstatymo nuostatos iki šiol dar nepakeistos, o teisėjų darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis ankstesniais Vyriausybės nutarimais.
KT šiuos nutarimus irgi paskelbė negaliojančiais.
Valstybės kontrolieriai įvairiuose teismuose taip pat nustatė finansinės veiklos bei atskaitomybės pažeidimų, didžiulius atlyginimų skirtumus tiek tarp teisėjų, tiek tarp teisėjų ir administracijos pareigūnų.
„Ką jie nori, tą daro su tais atlyginimais, yra visiška netvarka”, – „Lietuvos rytui” sakė viena valstybės kontrolierių Vida Atraškienė, Seimo nariams pristačiusi išvadas.
Politikai pešasi, teismai tyli
„Institucijos, kurių veikla buvo tiriama, dar nespėja išnagrinėti klausimo, o Audito komitetas jau bėga prieš traukinį, mojuoja išvadomis ir reikalauja svarstymo”, – piktinosi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Seimo narys teigė, kad jo vadovaujamas komitetas šį klausimą svarstys tiktai tuomet, kai jį apsvarstys Teismų taryba.
Be to, politikas priminė, kad nė vienas Seimo komitetas negali nurodyti kitam, ką jam svarstyti ar spręsti.
„Niekas niekur nebėga. Juk yra kontrolės išvados, o Teisės ir teisėtvarkos komitetui pagal jo kompetenciją privalu svarstyti tokius dalykus. Nežinau, kodėl nematoma problemos – ar tyčia, ar tiesiog nesugebama matyti”, – J.Sabatauskui atšovė A.Skardžius.
Tuo tarpu Teismų tarybos pirmininkas ir Aukščiausiojo teismo vadovas Vytautas Greičius vakar „Lietuvos rytui” tepasakė, jog problema sena ir žinoma, tačiau daugiau į kalbas nesileido, pasiteisinęs, kad atostogauja.
„Patys norime išjudinti šį klausimą ir stengiamės, kad jis būtų sprendžiamas”, – teigė V.Greičius.
Vytautas Bruveris