Artūras Paulauskas užsibrėžė tikslą reanimuoti sunkiai kvėpuojančią partiją ir suvienyti politines centro jėgas
„Laikas gyventi geriau!” – su tokiu šūkiu į savivaldybių rinkimus ateinančių metų vasario 25-ąją ketina eiti Naujoji sąjunga (socialliberalai).
Šeštadienį Vilniuje, Utenos pramogų arenoje, į šeštąjį suvažiavimą susirinkę šios partijos delegatai vienbalsiai pritarė naujajai partijos programai, įstatų pakeitimams ir priėmė politinį manifestą, kuriuo deklaruoja pasirengimą permainoms. Į maždaug 5500 narių vienijančios NS gretas įsiliejo apie 100 nykštukinės Teisingumo partijos narių – suvažiavime formaliai baigta dar pavasarį pradėta procedūra.
Artėjančių savivaldos rinkimų simboliu NS pasirinko širdį. Partijos lyderis Artūras Paulauskas ragino kolegas jos šilumą skleisti po šalį ir dosniai dalyti kiekvienam galimam rinkėjui.
Suvažiavimas baigėsi lyg naujametinis karnavalas: skambant Marijono Mikutavičiaus atliekamai himnu tapusiai dainai „Trys milijonai”, ant delegatų galvų pažiro mėlyni ir geltoni balionai, margaspalviai konfeti bei girliandos.
Vienys centro jėgas
Socialliberalus šeštadienį sveikino net devynių partijų. „Dabar visi nori būti centre, ir niekas – dešinėje ar kairėje. Būtų gerai, kad susikurtų viena stipri centro jėga. Tokią suburti Naujoji sąjunga yra pajėgi”, – kalbėjo buvęs koalicijos partneris socialdemokratas Česlovas Juršėnas.
Būtent tokį tikslą – suvienyti centro jėgas – priimtame manifeste ir deklaravo NS suvažiavimas. „Mes nesistengiame spartinti proceso, kad tai įvyktų šiandien ar rytoj. Kalbame apie politinę sistemą, kokia ji susiformuos ateityje – ar iš dviejų partijų, ar iš daugiau – trijų, keturių, gal penkių”, – per spaudos konferenciją dėstė Paulauskas.
Jis vylėsi, kad pasibaigus savivaldos rinkimams vienijimosi procesas bus lengvesnis. Šeštadienį socialliberalai konkrečiai taip ir neįvardijo, kokias partijas jie priskiria prie centro jėgų.
Mušėsi į krūtinę
Manifeste konstatuojama, kad socialinė atskirtis ir skurdas didėja, pragyvenimas brangsta, o visuomenė nebepasitiki valdžia, nors ši ir tvirtina, jog rūpinasi žmonių gerove. NS įsitikinimu, pagrindinės tų negerovių priežastys glūdi Lietuvos politinėje sistemoje. „Šiuo metu Seime ima vyrauti monopolinė politinė jėga, sudaryta iš Socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos frakcijų, kurios tik vaidina kairę ir dešinę, o iš esmės abi stengiasi tarnauti stambiojo kapitalo interesams”, – teigiama dokumente.
Beje, dalį atsakomybės už valstybės valdymo trūkumus prisiėmė ir socialliberalai: „Būdami valdžioje 2000-2006 metais darėme klaidų, nuolaidžiavome koalicijos partneriams dėl strateginių valstybės tikslų (stojimas į NATO ir Europos Sąjungą), o kartais dėl tariamo Vyriausybės stabilumo nebuvome pakankamai atkaklūs siekdami savo programoje užsibrėžto svarbiausio tikslo – užtikrinti daugumos Lietuvos žmonių gerovę”.
Į rinkimus – vieni
Atrodo, savivaldybių rinkimuose socialliberalams teks dalyvauti vieniems. Dėl koalicijų mėginta tartis su kitomis partijomis, bet kol kas nesėkmingai.
Pasak Paulausko, galimi partneriai kelia įvairias sąlygas, išlygas, todėl susitarti sudėtinga. Tačiau NS tvirtina esanti atvira visoms partijoms. „Buvo laikotarpis, kai gana skeptiškai žiūrėjome į konservatorius, bet gyvenimas parodė, kad ir su jais galime konstruktyviai dirbti – esama neblogų pavyzdžių kai kuriose savivaldybėse. Taigi šiuo metu nėra draudimo bendradarbiauti nė su viena partija”, – kalbėjo Paulauskas.
Sociologinių apklausų duomenys rodo, kad NS gali tikėtis nuo 1 iki 4 proc. rinkėjų balsų.
Apmaudas dėl Blinkevičiūtės
– Per suvažiavimą teigėte, jog šis politinis sezonas buvo nelengvas, kad teko susidurti su išdavystėmis. Ką turėjote galvoje? – LŽ klausė NS pirmininko Paulausko.
– Žinoma, vienas skaudžiausių faktų – socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės elgesys. Juk tiek daug darbų kartu nudirbta, tiek daug vilčių turėta.
Niekas nepaneigs, kad iškėlę ministrę kandidate į prezidentus mūsų partijos nariai daug nuveikė reklamuodami ją ir jos darbus. Ar pasigendame Blinkevičiūtės? Ne, atsirado naujų žmonių, pilna darbų, tad nėra laiko galvoti apie praeitį. Beje, pastebiu ir kitą procesą – kadaise išėjusieji iš partijos nori sugrįžti.
– Kodėl Seime taip sunku burti opozicijos jėgas?
– Visada pritariu bet kokiam jėgų telkimui, nes vienas politikoje ne kažin ką gali nuveikti. Be to, darbas efektyvesnis, kai vieni kitus gali pakontroliuoti. Deja, kaip žinote, kai kurios parlamento politinės jėgos vertinamos nevienareikšmiškai. Tuomet tenka mažinti bendradarbiavimo apimtį, siūlyti tartis dėl atskirų klausimų. Tai galima daryti ir su Darbo partija, ir su Liberalų sąjūdžiu, ir kitais. Kita vertus, jei neieškosime susitarimų, mums, turintiems devynis balsus opozicijoje, bus labai sunku dirbti.
– Kalbėta, kad kandidatuosite į Vilniaus merus?
– Buvo tokių siūlymų, bet atsisakiau, nenoriu. Manau, yra kitų vertų kandidatų. Šiuo metu mano pagrindinis tikslas – pakelti partiją, ją sutvirtinti, padaryti kovingą. Kaip man tai pavyks, nežinau, bet skiriu tam visas jėgas.
– Gal tuomet dalyvausite būsimuose prezidento rinkimuose?
– Galbūt. Politikas visada turi būti pasirengęs kandidatuoti.