Valdininkų darbo patogumai mokesčių mokėtojams per metus kainuoja beveik milijoną litų.
Tiek pinigų daug nesukus galvos skirta sumokėti stacionarių ir tarnybinių mobiliųjų telefonų sąskaitas, išlaikyti septynis tarnybinius automobilius, suteikti galimybę savivaldybės tarnautojams nemokamai tobulintis kursuose, vykti į bet kokias komandiruotes.
Merui – du telefonai
Tarnybiniais mobiliaisiais telefonais naudojasi 56 valdininkai.
Didžiausios pokalbių sumos kompensuojamos merui Rimantui Taraškevičiui ir jo pavaduotojams Audrai Daujotienei, Vidmantui Plečkaičiui.
Jiems leidžiama per mėnesį prakalbėti po 160 litų.
Meras turi net du tarnybinius mobiliuosius telefonus. Tačiau antrajam suteiktas tik 10 litų mėnesio limitas.
Savivaldybės administracijos direktorė J.Simonavičiūtė per mėnesį gali prakalbėti 130 litų, jos pavaduotojas Valerijus Kuznecovas – 110 litų.
Savivaldybės departamentų direktoriams leidžiama kalbėti už 50-70 litų per mėnesį.
Tokios pat sąskaitos sumokamos ir už kai kurių skyrių vedėjų pokalbius.
Civilinės saugos tarnybos vedėjas Vladas Kinderis gali kalbėti net už 80 litų per mėnesį.
Tačiau dažniausias limitas – 30 litų.
Už visus valdininkus, kurie naudojasi tarnybiniais mobiliaisiais telefonais, sumokamas ir 19 litų siekiantis abonentinis mokestis.
Atsiliepia ir vakare
Savivaldybės vyriausiosios buhalterės Daivos Trečiokienės teigimu, jei valdininkai kalba per ilgai, viršyta suma jiems yra išskaičiuojama iš atlyginimo.
Ji patikino, kad kone visi tarnybinius mobiliuosius telefonus turintys valdininkai prakalba daugiau nei yra sumokama iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Mero pavaduotoja Audra Daujotienė neneigė, kad kalbėdama telefonu viršija limitą.
Ji tarnybiniu telefonu naudojasi kaip ir asmeniniu, todėl ir sulaukia didesnių sąskaitų.
Nė vienas pašnekovas negalėjo pasakyti, ar savivaldybėje egzistuoja tvarka, kuri reglamentuotų, kaip naudotis tarnybiniu mobiliuoju telefonu, ar juo reikia atsiliepti po darbo valandų.
Nors tokios tvarkos, regis, nėra, nedidelis žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad miesto vadovai nebijo bendrauti net ir po darbo.
Vakare tarp aštuntos ir devintos valandos paskambinome merui R.Taraškevičiui, vicemerei A.Daujotienei ir Miesto ūkio departamento direktoriui Alfonsui Šimkui.
Visi jie atsiliepė.
Paklausti, ar dažnai tarnybiniu telefonu atsiliepia po darbo valandų, visi lyg susitarę tvirtino, kad taip elgiasi visada.
„Manau, kad tarnybinis telefonas tam ir yra skirtas, kad juo visada būtų atsiliepiama. Privalome kelti ragelį”, – aiškino R.Taraškevičius.
Tačiau jis ir kiti pašnekovai pripažino, jog klaipėdiečiai po darbo valandų jų nevargina, nes paskambina itin retai.
Skambina tėvams
Stacionariais darbo telefonais savivaldybės valdininkai gali pliurpti, kiek širdis geidžia.
Kontrolė, kiek ir su kuo prakalbama tokiu telefonu, yra ganėtinai silpna.
Tačiau kai kuriems valdininkams nėra sudarytos galimybės skambinti į mobilųjį telefoną, tik retas savivaldybės tarnautojas gali paskambinti į užsienį.
D.Trečiokienės teigimu, tik kas ketvirtį patikrinamos sąskaitos. Jei kurio nors tarnautojo ji labai išauga, tuomet pagal skambučių išklotines aiškinamasi, kam buvo skambinta.
Vyriausioji buhalterė tikino, kad dažniausiai darbo telefonu piktnaudžiaujama dėl šeimos reikalų.
„Kolegos aiškinasi, kad yra „labai geri vaikai”, todėl taip dažnai skambina tėvams”, – sakė D.Trečiokienė.
Jei nustatoma, kad valdininkai darbo telefonu kalbėjo ne darbo reikalais, prakalbėta suma išskaičiuojama iš jų atlyginimo.
D.Trečiokienė prisiminė, jog bene didžiausia suma, kurią reikėjo atlyginti, siekė 200 litų.
Įprastai savivaldybės tarnautojų stacionarių telefonų sąskaitos per mėnesį siekia keliasdešimt litų.
Kursai dėl konfliktų
Viena įdomiausių savivaldybės tarnautojų privilegijų – nemokama galimybė tobulėti.
Personalo skyriaus vedėja Danutė Valuckienė teigė, kad valstybės tarnautojai privalo mokytis, todėl jiems kasmet organizuojami įvairiausi kursai.
Valdininkai gali net pageidauti, kokiuose kursuose norėtų dalyvauti.
Anot D.Valuckienės, populiariausi yra tie mokymai, kuriuose kalbama apie strateginį planavimą, vadybą.
Savivaldybės tarnautojai taip pat nori išmokti valdyti žmogiškuosius išteklius, sužinoti, kaip išvengti konfliktų darbe.
Tačiau valdininkams labiausiai reikia kompiuterinio raštingumo ir užsienio kalbos kursų.
„Tarnautojai mokytis mielai nori. Problemų jau kyla, nes trūksta seminarų temų. Kitaip tariant, kursų organizatoriai nebeturi ką pasiūlyti”, – sakė D.Valuckienė.
Kursams, kuriuose valdininkai siekia tobulėti, kasmet išleidžiama iki 100 tūkst. litų.
Savivaldybės tarnautojai žinių semiasi ir komandiruotėse. Tačiau jomis esą nepiktnaudžiaujama.
Pavyzdžiui, ar tikslinga darbuotoją nors kelioms dienoms komandiruoti į svečią šalį, sprendžia net speciali komisija.
Ūkyje – septynios mašinos
Komandiruotės į kitus Lietuvos miestus yra suteikiamos šiek tiek paprasčiau.
Jų naudą turi įžvelgti skyrių vedėjai ir tada deleguoti savo pavaldinį.
Į vietos komandiruotes valdininkai vyksta savo arba tarnybiniu transportu.
Savivaldybės automobilių ūkiui priklauso septynios mašinos. Jas vairuoja penki vairuotojai.
Meras į keliones vyksta apynauju dvejų metų automobiliu „Volvo”.
Vicemerai bei administracijos direktorė ir jos pavaduotojas važinėja dviem „Honda Accord”. Viena iš jų yra pagaminta 2003 metais, kita – 2004–aisiais.
Miesto ūkio departamento darbuotojai vairuoja 1998 metų „Opel Vectra”.
Savivaldybės administracijai taip pat priklauso ir mikroautobusas „Mercedes Benz”.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai vairuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtą 2004 metais pagamintą „Škoda Fabia”.
Seniausiu savivaldybės automobiliu – 1983 metais pagamintu „Audi 100” – važinėjasi Socialinės paramos skyriaus specialistai.
Įvesta tvarka, kad tarnybiniais automobiliais per metus galima nuvažiuoti nuo 20 iki 40 tūkst. kilometrų.