Nors pienu nelegaliai prekiaujantys ūkininkai yra nuolat baudžiami, daugiabučių namų kiemai juos traukia lyg magnetas.
Tiesiog gatvėje pilstomo pieno kiekvieną rytą laukia eilės klaipėdiečių, pasiruošusių prekeivius nuo policijos ginti net kumščiais.
Prekiauti pieno produktais ūkininko pažymėjimą turintys žmonės gali tik senojoje ir naujojoje turgavietėse.
Tačiau vietų, kur galima įsigyti šviežio pieno, grietinės ar varškės, uostamiestyje yra kur kas daugiau. Kaip ir prieš kelerius metus, automobiliais pieną atvežę prekeiviai jį pilsto namų kiemuose.
Klaipėdiečiai ne visada suvokia, kad pienas iš kiemų gali sukelti rimtų ligų. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojos higienistės Ritos Vainauskienės, nuo tokio pieno galima susirgti dizenterija, kitomis ūmiomis žarnyno infekcijomis.
„Žmonės juk nežino, ar pienas sveikų karvių, ar plaunamas ūkininkų inventorius, kaip pienas buvo laikytas. Turguje prekiaujantys ūkininkai privalo pieną laikyti šaldytuvuose, ir jie tai daro”, – aiškino gydytoja.
Ji nesupranta, kodėl nelegalūs prekeiviai negali įteisinti savo veiklos.
„Automobilis nėra tinkama vieta prekiauti tokiais produktais, bet jį galima pritaikyti prekybai. Kebabų gamintojai, kurie taip pat dažnai prekiauja iš furgonų, laikosi visų reikalavimų, nusiperka specialią įrangą. Kodėl to negali daryti ūkininkai?” – svarstė ji.
Daugiabučių namų kiemuose reidus kartu su Viešosios policijos pareigūnais atliekanti veterinarijos gydytoja Nijolė Kazlauskienė sakė, kad pastarąjį kartą buvo aptikti keturi nelegalūs prekybos pienu taškai.
„Tačiau buvome sutikti karingai nusiteikusių pieno mėgėjų. Mus ne tik apšaukė, bet ir apstumdė, mėtėsi plastikiniais buteliais”, – pasakojo gydytoja.
Už higienos normų pažeidimus ūkininkams skiriamos baudos nuo 20 iki 100 litų, tokio pat dydžio baudas jiems tenka mokėti ir už prekybą tose vietose, kurios nėra patvirtintos savivaldybės.
Paklausta, kodėl, jos manymu, ūkininkai prekybai renkasi ne turgavietes, o kiemus, N.Kazlauskienė teigė, kad, norint legalizuoti tokią veiklą, reikia papildomai išlaidauti. „Turguje reikia mokėti už vietas, turėti pieno laboratorinių tyrimų rezultatus, kurie taip pat kainuoja. Tačiau žmonės turguje prekiauja, vadinasi, verta”, – mano ji.
Veterinarijos gydytoja neatmetė ir kitos galimybės.
„Galbūt pieno perdirbimo įmonės dėl kokių nors priežasčių – pavyzdžiui, pieno neatitikimo normoms – nesuperka ūkininkų atvežto pieno. Išpilti jį gaila, todėl ūkininkai ir realizuoja pieną ten, kur mažesnė galimybė įkliūti, – kiemuose”, – aiškino ji.