„Ši laida atskleis profesionalių seklių darbo metodus”, – žada TV3 laidos „TV detektyvai” anonsas. Tačiau jis žiūrovui, kaip žuviai sliekas, kurį prarijęs suvoki, kad smalsi laiptinės kūmutė ir be slaptos kameros iššniukštinėja kaimynų „paslėpsnių reikalus”, kuriuos vėliau korektiškiau komentuoja nei laidos žurnalistė Edita.
„Tai, kad „TV detektyvai” yra žiūrimiausių laidų dešimtuke, nereiškia, jog žiūrovai ją stebi užgniaužę kvapą, – pastebėjo televizijos laidų apžvalgininkas Žygintas Pečiulis. – Gali būti, jog laidą rimtai vertina tik nedidelė, mažiausiai išprususi, publikos dalis. Kiti spjaudosi, keikiasi, koneveikia, bet žiūri iš smalsumo ir tyrinėja, kokiais būdais ji kurpiama ir kaip toli siekia kūrėjų arogancija.”
Apie futbolą ir dešimt Dievo įsakymų
Laidos prodiuseris Vytautas Masalskis, paklaustas, ar „TV detektyvai” nekopijuoja rusų laidos „Zapretnaja zona”, regis, nesutriko. Pasak pašnekovo, jie dviračio neišradinėja. Be to, panašia laida mėgaujasi ir suomiai.
Kokius tikslus sau kelia laidos kūrėjai? „Gaudome ir rodome tuos žmones, kurie nesilaiko dešimties Dievo įsakymų. Per smulkios žuvytės? O jūs ką, norite, kad premjerą pagautumėme? Korupcija, įmonių skandalais tegul rūpinasi kitos instancijos. Mes rodome laidą apie žmonių gyvenimą”.
Prodiuseris kategoriškai neigė, jog laidų siužetai režisuojami, o į klausimą, kodėl „TV detektyvų” herojai taip vangiai „vaidina” širdį draskančias dramas, pašnekovas atkirto: „O kodėl mūsų futbolininkai taip vangiai žaidžia palyginti su brazilais? Juk kamuolys visiems apvalus. Nereikia aiškinti, kad žmonių charakteriai, sugebėjimai ir reakcijos – skirtingos”.
V. Masalskis sakė, jog laidos rengėjai dažnai bendradarbiauja su apsaugos policija, ypač kai kyla konfliktas ar ekscesas. Kokia laida susilaukė didžiausio rezonanso? Istorija Panevėžyje – šeimos drama, kai moteris prašė surasti ir pagauti jos vyrą, kuris neva remontuoja butus, o iš tiesų gyvena su meiluže. „Moters advokatai mūsų videomedžiagą įsirašė ir panaudos teisme”, – sakė prodiuseris.
Paklaustas, ar nebijo atsakomybės už asmens privatumo pažeidimą ir jo asmeninio gyvenimo paviešinimą, nustebo: „Iš kur ištraukėt, kad braunamės į privačias valdas? Jeigu tai vieno iš sutuoktinių butas ar namai, tai koks čia privatumas? Aš savo namuose galėčiau sumontuoti 25-ias kameras ir įsileisti net patį velnią, jeigu norėčiau ištirti ir demaskuoti savo žmoną ar draugę”.
„Jeigu prašosi pylos, negali atsakyti”
– taip apie norinčius dalyvauti laidoje „TV detektyvai” sako jos vedėjas, Keistuolių teatro aktorius Dalius Skamarakas.
Kaip manote, kodėl prodiuseriai laidos vedėju pasirinko būtent Jus?
Manau, kad dėl mano įvaizdžio – juk ne kiekvienas aktorius jau dešimtmetį vaikšto nusiskutęs galvą. Be to, blaiviai žiūriu į gyvenimą.
Kiek Jums leidžiama reikštis laidoje?
Ne tiek, kiek norėčiau. Nedaug galiu improvizuoti ar demonstruoti savo nestandartinį mąstymą bei požiūrį į reiškinius, nes darbas – komandinis. Taip pat varžo ir didelis darbo krūvis teatre.
Kodėl kartais laidoje žmoneliai mykia kaip zombiai ir nerodo tikėtinų emocijų tam tikroje situacijoje?
Paprastą žmogelį pastačius prieš kamerą, jis automatiškai pradeda elgtis neadekvačiai. Prisimenu pirmuosius savo išėjimus į sceną, prieš kameras – taip pat buvau labai susikaustęs. Rodyti savo jausmus prieš kamerą gali tik pasiruošęs ir psichologiškai stiprus žmogus.
Kokia nauda, kai per TV rodoma, kaip žmogus „skalbiasi nešvarius baltinius”?
Nemanau, kad tai smerktina ar šlykštu, jei žmogus nori ką nors išsiaiškinti, o kitų alternatyvų neturi. Tiesa, pasitaiko tokių, kurie trokšta tik pakliūti į TV. Visos temos apsvarstomos, todėl mažai tikėtina, kad į eterį išeis laida, kuri pažemintų ar pasišaipytų iš žmogaus.
Ar yra laidoje dalykų, kurie jus šiurpina?
Mane šiurpina gyvenimo purvas ir realybė. Esame sulaukę replikų, jog kišamės į žmonių gyvenimą. To nedarytumėm, jei neprašytų.
Ar niekada nekilo noras ginti svetimaujančio vyro nuo jo žmonos, kuri kaip furija puolė mušti užkluptąjį ir jo meilužę?
Kartais kai kurie dalykai įvyksta taip greitai ir spontaniškai, kad nespėjame sureaguoti ir įsikišti.
Žiūrint tokias laidas, kartais susidaro įspūdis, jog mūsų visuomenė nekultūringa ir primityvi.
Na, pagal vieną laidą negalima spręsti apie kultūrą arba pagal vieną žmogų – apie etninės ar rasinės grupės bruožus. Suprantu, kad laidos apie gerus žmones vertinamos palankiau, tačiau gyvenimas nėra vien tik balta.
Ar prieš televiziją, kaip prieš giltinę, visi lygūs?
Sakyčiau, jog paprasti žmonės ieško paprastų sprendimų ir eina aiškintis tiesiai į televiziją. O aukštuomenė nelinkusi pasirodyti neištikima, smurtaujanti ir t.t.
Vyksta žanrų sumaišymas
Televizijos laidų apžvalgininkas Ž. Pečiulis, matęs vos kelias „TV detektyvų” laidas, sutiko kalbėti apie bendrą panašių laidų tendenciją. Pasak jo, tokie realybės šou – ne tik tėvynės televizijos išsigimimo dalykas.
„Žiūrovas yra mulkinamas, ir nelabai vykęs spektaklis pateikiamas kaip tikrovė. Bet tikrų dalykų televizijoje ir spaudoje matome mažai. Pagal tai, kaip atrenkama ir pateikiama informacija, iš žinių vedėjų daromos žvaigždės, rimtus žurnalistus nugrūdant už kardo, aš net žinių laidą pavadinčiau tam tikru spektakliu.
Televizijos kaip spektaklio tendencija ypač išryškėjo 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Jeigu anksčiau garbės reikalas buvo pateikti žanrus grynus, aiškiai pabrėžiant, kas tikra, kas ne, vaidybos nepainiojant su dokumentika, tai dabar vyksta žanrų maišymas. Visa suplakama taip, jog net patys televizininkai nesuvokia, kas yra kas. Be to, tokias laidas žiūri mažiau išsilavinę žmonės”.
Kalbėdamas apie žurnalisto etikos pažeidimus „TV detektyvuose” bei panašiose laidose, apžvalgininkas pastebėjo, jog dalyvaujančiam spektaklyje nekeliami profesinės etikos nei kompetencijos reikalavimai. „Pažeidimo nebus ir tuo atveju, jei laidos dalyviai savanoriškai dalyvauja tame cirke. Neseniai vienos laidos rengėjus, prisiekinėjusius, jog rodo tiesą, ir tik gryną tiesą, pagąsdino teismais. Tada jie ėmė aiškinti: „Na, ką jūs! Juk tai teatras!” – sakė Ž. Pečiulis.
Apžvalgininkas mano, jog tokias laidas žiūri žmonės, kurie nori pasilinksminti ir pasijuokti. „O laidų herojai, kaip ir kai kurios mūsų estrados ar šou verslo žvaigždės, patys nežino, kad yra pajuokos objektai. Rodymą per TV supranta kaip pripažinimą”.
Kitas dalykas, pasak Ž. Pečiulio, tokios laidos kaip „detektyvai”, „pagalbos”, „nepriklausomos paieškos” įrodo, kad visuomenė su savo problemom pati nesusitvarko. „Jeigu veiktų policija, teisėsauga nebūtų korumpuota, televizijos galėtų užsiimti kuo kitu. Dabar jos mano, jog turi įsikišti ir padėti visuomenei tvarkytis. Taip TV naujus visuomenės procesus paverčia komerciškai patraukliu žanru ir pramoga”.