Kinų šnipinėjimas su vaizdo kameromis ir bloknotais rankose didžiausiose pasaulio automobilių parodose jau ima duoti vaisius. Tiesa, Amerikos ir Europos gamintojams jie yra labai kartūs.
Kinai išrado arba pirmieji sukūrė popierių, šilką, paraką, porcelianą, kompasą, degtukus, aitvarą, parašiutą, karšto oro balioną, o automobilio nespėjo.
Tačiau dabar pastarojoje srityje jie puola visomis kryptimis – pagal vogtas ir ne idėjas gamina automobilius savo tėvynėje, kepa juos pas save kartu su kai kuriais automobilių pramonės milžinais iš JAV, Japonijos ir Europos, nuo konvejerio leidžia ir svečiose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje.
Jų taikiniai – ir milžiniška ant kapitalizmo kojų besistojanti vietos rinka, ir Amerikos platybės, ir Senojo žemyno gatvelės.
Oficialiais duomenimis, Kinija, aplenkusi Vokietiją, šiuo metu yra trečia pagal mastą pasaulyje automobilių gamintoja (po JAV ir Japonijos) bei antra didžiausia automobilių rinka. Šioje šalyje veikia apie 130 automobilių gamybos kompanijų.
Tempai nerealūs – per pirmąjį šių metų pusmetį gamyba čia padidėjo 18,5 proc., pagaminta 3,6 mln. automobilių. 2005 metų duomenimis, Kinijos automobilių eksporto apimtys pasiekė beveik 11 mlrd. JAV dolerių.
Į teismą – nors kasdien
Su tuo Vakarų gamintojai yra priversti skaitytis, todėl toliageriškiausi jų – „General Motors”, „Volkswagen”, „Toyota”, „Honda”, „Mazda”, „PSA Peugeot-Citroen” – dar anksčiau šioje šalyje atidarė bendras įmones.
Nepaisant to, vakariečiams iki šiol nesuprantama, kaip galima negerbti intelektinės nuosavybės ir prekių ženklų. Todėl jie gerokai nustemba, kai pamato, pavyzdžiui, į BMW X5 lyg du vandens lašai panašų kinų kompanijos BYD modelį. Ta pati BYD pagamino ir nuo „Renault Megane CC” bei C ir CL klasių mersedeso „nupiltą” kupė-kabrioletą F8.
Kitas gamintojas – „Geely” – pristatė net koncepcinį modelį „Fengyin”, įtartinai panašų į „Pontiac Aztek”. Tiesa, mačiusieji teigia, jog jis labiau primena nebaigtą penktoko kūrinį.
Šiomis dienomis Pekine vykstančiame tarptautiniame autosalone „Auto China 2006” viena didžiausių gamintojų „Great Wall” demonstruoja tris kažkur jau matytus neva savo modelius „Cool Bear”, „Gwperi” ir „Florid”.
Neilgai reikia sukti galvą, norint prisiminti jie savo tikruoju pavidalu dar visai neseniai buvo pristatyti ir Europoje. Tai – „Fiat Panda”, „Toyota Corolla” bei „Toyota Scion xB” „klonai”.
Dar anksčiau milžinė SAIC (Shanghai Automotive Industry Corp.) įsigijo bankrutavusios britų įmonės „Rover” įrenginius ir juos išsigabeno į Kiniją. Teisės gaminti šios markės automobilius jos savininkai – BMW – kinams nepardavė.
Tačiau šie problemą išsprendė kitaip – pagamino buvusio „Rover 75” kopiją ir ją pavadino „Roewe”. Maža to – net žada atvežti pardavinėti Europoje.
Ieškiniais dėl plagijavimo Kinijos teismai turėtų būti užversti, tačiau taip nėra – nedaug kas tikisi, kad pavyks įveikti piratus palaikančią valstybinę sistemą.
Tiesa, kai kuriems pasiseka. Pavyzdžiui, po „DaimlerChrysler” grasinimų buvo nutraukta „Shandong Huoyun” elektromobilio EH, lyg iš akies traukto mažylio „Smart”, gamyba.
Kinai – ir Lietuvos kaimynystėje
Kinų planai gana aiškūs – užkariauti automobilių pasaulį, tiksliau, pasaulį automobiliais. Šalies prekybos ministerijos atstovai pareiškė, kad Kinija per artimiausius 10 metų sieks užimti 10 proc. pasaulio automobilių rinkos (šiuo metu ši dalis siekia tik 0,7 proc.).
Ekspansija – ne tik pardavimų, bet ir gamybos – numatyta ir į Europą. Neoficialiais duomenimis, vienas Kinijos konsorciumas šiuo metu derasi dėl darbuotojus priverstos atleidinėti „Mitsubishi Motors” gamyklos „NedCar” Olandijoje pirkimo.
Vakarų Europa, suprasdama tiesioginę grėsmę saviems gamintojams, kinų įsileisti neskuba – ne tik jų modelių, bet ir pačių gamintojų. Tiesa, pinigai nekvepia. Tą puikiai ima suprasti rusai ir atveria kinams savo svetingą glėbį.
Štai Kaliningrade veikianti įmonė „Avtotor” pasirašė sutartį su „Chery” dėl naujos gamyklos laisvojoje ekonominėje zonoje statybos.
Maždaug 300 milijonų dolerių investicijų dėka čia pirmieji automobiliai nuo konvejerio turėtų nuriedėti jau 2008 metais, o per metus jų būtų pagaminama net iki 200 tūkstančių mašinų. Skelbiama, kad 50-60 proc. produkcijos būtų skiriama Europos rinkai.
Beje, „Avtotor” gamykloje jau dabar renkami keli kinų krovininių automobilių modeliai.
Minėtoji „Geely” bei „Zhongxing” savo mašinas netrukus pradės rinkti Novouralsko įmonėje AMUR, „Great Wall” statys gamyklą Elabuge (Tatarstanas),
Turi ir „hibridą”
Suprantama, apkaltinti kinus tik kopijavimu būtų nesąžininga. Kuriami ir savo modeliai, nors, vakariečių standartais, jie kokybės bei saugumo prasme yra lyg iš praeito ar net užpraeito dešimtmečio.
Kinijos vartotojų asociacija, apklaususi beveik puspenkto tūkstančio kinų įvairiuose miestuose, padarė išvadą, jog daugiau nei trys ketvirtadaliai – 77 proc. – vietos gamybos automobilių sulūžta per pirmuosius šešis mėnesius, o šimtui parduotų mašinų vidutiniškai tenka 338 gedimai.
Kokios tos grynakraujės kiniškos mašinos? Be minėto „pontiako” kopijos „Fengying” Pekino autosalone „Geely” pristatė „biudžetinį” sedaną „Vision”, kurį varo jų pačių sukurtas 1,8 l 77 AG motoras. Jo numatoma kaina vidaus rinkoje – nuo 77 800 juanių (apie 26,5 tūkst. Lt).
O štai „Changan” Europą norėtų užtvindyti nebrangiais vadinamaisiais miesto automobiliais CV6 („Rush”). Tai – penkerių durelių hečbekas su 1,3 l 84 AG motoru, sukurtu padedant „Ford” koncernui. Tuo metu „DongFeng” Pekino autosalonui pateikė net 15 naujų modelių.
Kinai nesidrovi savo kūrinius pristatyti ir garsiausiuose pasaulio autosalonuose. Štai rugsėjį Paryžiuje „Great Wall” parodė visureigį „Hover” su „Mitsubishi” 2,4 l varikliu ir pikapus „Fengjun” bei K2. Pirmąjį kinai tikisi pardavinėti Europoje už 19,5-23 tūkst. dolerių. Sausį su „Hover” bus supažindinti ir amerikiečiai – Detroito autosalone.
Beje, kinai tikrai nestovi vietoje. Štai „Chery” Pekine pademonstravo savo pirmąjį hibridinį automobilį – A5 ISG su benzininiu ir elektros varikliais.
„toliageriškiausi”? geras zodis! reiks pavartot… 😀