Pedagogai nepasiruošę lietuvių kalbos egzamino naujovėms

Nors nuo 2008 metų abiturientai jau laikys naujos struktūros lietuvių gimtosios kalbos egzaminą, juos ruošiantiems pedagogams pagelbėti nesiskubinama. Iki šiol nėra nei metodinių rekomendacijų, nei konkrečių užduočių pavyzdžių ar vertinimo instrukcijų.

Šiųmetiniai vienuoliktokai jau laikys pagal naują lietuvių gimtosios kalbos programą parengtą brandos egzaminą. Svarbiausias senosios ir naujosios programos skirtumas, anot Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atstovų, yra tas, kad naujojoje programoje keičiama lietuvių kalbos egzamino struktūra.

Naujiena – publicistinis rašinys

Abiturientams daugiau nebereikės „kabliuoti“ ar įrašinėti raidžių – naujajame lietuvių kalbos egzamine rašybos, skyrybos bei kalbos kultūros užduotys bus keičiamos teksto rašymo užduotimi. Be to, čia numatyta ir naujovė – publicistinio samprotaujamojo teksto rašymas.

Pasak NEC atstovų, egzaminas bus sudarytas iš dviejų užduočių – teksto rašymo bei teksto suvokimo ir vyks tik vieną dieną.

Naujojoje programoje numatyta, kad valstybiniam brandos egzaminui turi būti pateikiamos dvi alternatyvios užduotys – publicistinio samprotaujamojo teksto rašymas arba interpretacija, o mokykliniam brandos egzaminui – net trys alternatyvios užduotys, t. y. publicistinio samprotaujamojo teksto rašymas, literatūrinis rašinys ir teksto interpretacija. Mokinys turės atlikti vieną pasirinktą užduotį.

Teksto suvokimo užduotis, NEC atstovų tvirtinimu, iš esmės nesikeičia. Naujojoje programoje tik apibrėžta teksto suvokimo užduočiai pateikiamų tekstų apimtis.

O mokyklinio ir valstybinio egzamino užduotys skirsis mokiniams pateikiamų skaityti ir mokinių rašomų tekstų apimtimi, skaitomų tekstų turinio, rašomo teksto temų bei interpretuojamų tekstų sudėtingumu. Šiek tiek, anot NEC atstovų, skirsis ir teksto rašymo užduoties vertinimo kriterijų svoris.

Tačiau pedagogų sumažėjęs užduočių skaičius nedžiugina. Jie tvirtina neišmanantys, kaip ruošti mokinius naujajam egzaminui.

Mokytojai dar tik mokosi

„Vakarų ekspreso“ kalbinti uostamiesčio pedagogai skundėsi, kad didžiausią nerimą jiems kelia publicistinio samprotaujamojo teksto rašymo užduotis.

„Aukuro“ vidurinės mokyklos vadovė ir lietuvių kalbos mokytoja Lygija Virkšienė nuogąstavo, kad nors naujasis egzaminas ne už kalnų, mokytojai dar tik mokosi, kaip jam ruošti vaikus.

Vadovė skundėsi, kad iki šiol nėra metodinių rekomendacijų, reikiamos literatūros, o uostamiestyje organizuotas vos vienas seminaras šia tema.

„Visa atsakomybė dėl naujovių ir vėl suversta mokytojui. Patys ieškome medžiagos, internete „žvejojame“ tekstų pavyzdžius. O tai papildomas darbas, už kurį tradiciškai niekas nesumokės“, – sakė L. Virkšienė.

Be to, anot pašnekovės, nauja užduotis bus įkandama ne visiems vaikams. Nors rašyti samprotaujamojo pobūdžio tekstus mokomasi jau žemesnėse klasėse, raiškiai išdėstyti samprotavimus, pateikti argumentų ir pavyzdžių geba ne kiekvienas. Tuo tarpu pagrindinių interpretacijos principų, anot L. Virkšienės, mokiniai išmoksta lengviau.

Reikalavimai – per aukšti

Miesto lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkės, Lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Ramunės Galdikienės teigimu, naujasis egzaminas baugina ne tik dėl menkos pagalbos mokytojui, bet ir dėl pernelyg aukštų reikalavimų mokiniui.

Nors Išsilavinimo standartuose nurodoma, kad mokinys turi išmokti rašyti įvairių žanrų tekstus, tai, anot pedagogės, sunkiai įgyvendinama.

Be to, naujojoje lietuvių gimtosios kalbos programoje mokiniui keliami itin aukšti reikalavimai. Pasak R. Galdikienės, jis turi mokėti formuluoti hipotezes, analizuoti, argumentuoti, polemizuoti, vertinti kitų požiūrio pagrįstumą ir t.t.

„Visi šie reikalavimai keliami nedidelę patirtį turinčiam jaunuoliui. Mes turime paruošti vos ne žurnalistą“, – stebėjosi pedagogė.

Tačiau kaip tai padaryti, R. Galdikienės teigimu, lieka neaišku. 11-12 klasei skirti vadovėliai, anot jos, orientuoti į interpretacijos mokymą, o teksto kūrimui čia skiriamas minimalus dėmesys. Be to, mokinys egzamino metu rinksis užduotį, todėl ruošti reikia ir interpretacijai, ir publicistiniam rašiniui.

Be to, programų, skirtų paruošti egzamino pokyčiams patį pedagogą, anot pašnekovės, labai mažai, tačiau ir tos nėra tinkamos.

„Nuo mokyklos gyvenimo atitrūkę Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai negali pasiūlyti metodikos. Jie gali patarti, ko mokyti, bet ne kaip tai daryti. O praktikai programų rengimui paprasčiausiai neturi laiko“, – skundėsi pedagogė.

Permainos – nenuoseklios

Chaotiškos egzaminų permainos baugina ir „Ąžuolyno“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoją metodininkę, Miesto lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio narę Joaną Jovaišienę.

Anot jos, pedagogai dabar priversti mokyti patys nežinodami ko. O ministerija į pagalbos šauksmą „atsišaudo“, esą turite vadovėlius ir dirbkite.

„Iš dabartinių vadovėlių – menka nauda, metodinės pagalbos nėra. Mes net nežinome, kaip reikia vertinti samprotaujamojo pobūdžio rašinį. Tiesa, ministerija tvirtina, kad vertinimo sistemą turime susikurti patys. Bet juk ji gali nesutapti su egzaminų vertinimo normomis“, – aiškino pedagogė.

Anot jos, jei jau keičiama egzamino struktūra, pirmiausia reikėtų išleisti mokytojams skirtas knygas su konkrečių užduočių pavyzdžiais, paruošti metodinės medžiagos, vertinimo instrukcijas, organizuoti seminarus mokytojams, parengti konsultantus mokykloms. Tada pedagogai taip nesiblaškytų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

2 komentarai į "Pedagogai nepasiruošę lietuvių kalbos egzamino naujovėms"

  1. karolis

    Vienu zodziu nesamones vyksta!!!
    Gaunasi,kad dabartiniai vienuoliktokai bus bandomieji triusiai…

  2. :(

    nesamoniu nesamones!!!!!! blogaiu jau turbut buti nebegali, sugalvojo naujai,o kaip mokytis visko, jiems p….. gera sistema cia pas mus!!!!!!!!!!!!!! 😥

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.