Režisieriaus Gyčio Padegimo laboratorijoje biznio žmonės mokysis griauti stereotipus ir kitaip žvelgti į kasdienybę
„Aš neduosiu sėkmės receptų verslininkų bizniui, tačiau teatras, būdamas laiko ir erdvės menas, ugdo žmogų, išlaisvina jo vaizduotę, energiją, skatina aktyvumą, kūrybingumą, padeda suvokti, kad bendradarbiavimo produktyvumas veda į sėkmę”, – sakė Gytis Padegimas, šią savaitę „Baltijos vadovų konferencijos” surengtame seminarų cikle verslininkams.
„G.Padegimo kūrybinės laboratorijos” dalyviai į pirmąjį susitikimą Elektrėnų savivaldybės Pipiriškių kaime esančiame Sostinių golfo klube vyko visai dienai, nevilkėdami kostiumų, o režisieriaus prašymu, rengėjai išvakarėse jam buvo pripirkę vilnonių puskojinių, kamuolių ir kitokios atributikos.
Stebėtojai projekte nepageidaujami
Nors tai buvo paprasta darbo diena, ketvirtadienis, jame dalyvavo 30 verslininkų. Tarp jų – žinomų firmų vadovai, aktyvūs biznio žmonės, kai kurie rugsėjį dalyvavę pajūryje surengtoje konferencijoje „Chaosas ir tvarka”. Tada Gyčio Padegimo pranešimas „Nuo asmeninio chaoso suvaldymo iki charizmatinės asmenybės savikūros” pelnė aukščiausią klausytojų įvertinimą. Dabar žengtas kitas žingsnis: dalyviai mokėsi išsilaisvinti iš kasdienybės įtampų ir monotonijos, o veikloje, kuri tarsi tolima teatro iliuzijai, veikti pagal pasaulyje pripažįstamą garsaus teatralo Michailo Čechovo metodą.
Į seminarą žurnalistai nebuvo įleidžiami, nes, pasak „Baltijos vadovų konferencijos” direktorės Daivos Vilkelytės, žinomi žmonės galėjo nenorėti, kad juos kažkas stebėtų, o jų nuotraukos mirgėtų spaudoje, jei kuriam iš dalyvių tektų, pavyzdžiui, vaidinti musę ar kažką panašaus. Juk seminaras turėjo ryškią teatralizuotą formą.
Atsakydama į klausimą, kas paskatino šį verslo žmonių ir teatralo dialogą, D.Vilkelytė vėl priminė konferencijos pajūryje rengimo idėją. „Sukau galvą, kaip užbaigti konferenciją. Juk paskutiniojo pranešėjo praktiškai niekas negirdi, mintyse kiekvienas rikiuoja kitus darbus. Tada prisiminiau studijų metų susitikimą su aktoriumi Valentinu Masalskiu ir režisieriumi Gyčiu Padegimu ir tai, kaip mes po pokalbio pasijutome sparnuoti, visą metrą paūgėję, vos tilpome pro auditorijos duris”, – vaizdžiai pasakojo D.Vilkelytė, aiškindama, kaip atsirado bendradarbiavimo idėja.
Pataikyta, kaip sakoma, į dešimtuką. Režisieriaus G.Padegimo publika klausėsi itin atidžiai ir pripažino įdomiausiu konferencijos pranešimu, nors kiti prelegentai taip pat buvo garsenybės. Tapo akivaizdu, kad aktyviai besidarbuojantys, didelių įtampų patiriantys žmonės ne visada gali jas įveikti patys, nors intuityviai supranta, kaip pavojinga įstrigti kasdienybės rutinoje.
Pasiūlymas nudžiugino
„Man pačiam šis pasiūlymas įdomus, žiūriu į tai kaip į dar vieną galimybę išmėginti teatro modulio universalumą, jo įtaką asmenybės tobulinimui, konkretų bandymą įgyvendinti M.Čechovo kūrybos metodu parengtą veiklą”, – neslepia teatralas.
Pasak G.Padegimo, pasaulyje žinomas M.Čechovo vardas Lietuvoje nepakankamai įvertintas, nors prieškariu, gelbėdamasis nuo galimų represijų Rusijoje, jis emigravo ir dvejus metus (1932-1934) dirbo Kauno valstybės teatre. Dramaturgas ir teatro kritikas Balys Sruoga apie šį laiką rašė: „Lietuvos aktoriams darbas M.Čechovo studijoje buvo didžiausio lobio atradimas”. Iš laikinosios Lietuvos sostinės M.Čechovas išvyko į Angliją, po to – į JAV. „Iš Michailo išmokau daugiau nei vaidybos. Kaskart, kai jis prabildavo, pasaulis tapdavo įdomesnis ir didesnis”, – tvirtino Merlina Monro.
M.Čechovo veikla buvo daugiabriaunė. Už psichoanalitiko A.Briulovo vaidmenį A.Hičkoko filme „Apkerėtas” jis buvo apdovanotas „Oskaru”, o jo darbo su aktoriais metodą, paremtą teosofija, psichologija ir fiziologija, tebestudijuoja daugelio šalių teatralai. Vienas jų – G.Padegimas, tarptautinės M.Čechovo asociacijos (MICHA) narys, pripažintas ekspertas. M.Čechovo metodą jis taikė pedagoginiame darbe Danijoje, supažindino su juo Skandinavijos šalių studentus, o šią vasarą – Baikalo ežero saloje vykusio aktorinio meistriškumo laboratorijos „Sibiro rampa” dalyvius.
Pati drąsiausia svajonė – Kaune įsteigti M.Čechovo kūrybos centrą. Tai būtų ir logiškas Kaune dirbusio teatralo atminimo įamžinimas, ir nauja, miestui reikalinga kultūrinės raiškos injekcija. Juolab kad ir pats G.Padegimas tebesijaučia kaunietis, nors jau kuris laikas jis darbuojasi Klaipėdos universitete. Kūrybingi menininkui ir šie metai: vasarą jis sukūrė istorinį spektaklį Trakuose, naujo spektaklio premjera neseniai įvyko Vilniuje, dar viena netrukus nudžiugins šiauliečius.
Mokėsi būti savimi
Visuomenės sėkmingo sugyvenimo problema, bendros atmosferos kūrimas, – viena aktualijų, kuri labiausiai jaudina G.Padegimą. XXI amžiaus tempas, modernios technologijos daro žmonių bendravimą vis paviršutiniškesnį. „Man atrodo, kad mes neturime žmogiškumo atmosferos – tai esminė Lietuvos problema”, – įsitikinęs G.Padegimas.
Seminaras Pipiriškių kaime rytą prasidėjo dėmesio koncentravimu, po to sekė vaizduotės, bendravimo, atmosferos kūrimo pratimai, kalbėta sudėtinga asmenybės kūrybingumo ugdymo tema.
Beje, Vokietijos verslininkai jau yra dėkoję G.Padegimui už tai, kad jis padėjo iš naujo suvokti dažnai kartojamą tiesą, jog verslas be tam tikros humanitarinės kultūros ir psichologijos derinimo tiesiog neįmanomas.
Seminare dalyvavusi FMI „Suprema” atstovė, atsakinga už turto valdymą Lietuvoje Jolanta Latvienė, paprašyta pasidalyti įspūdžiais, su šypsena balse prisipažino, kad taip saldžiai, kaip naktį po seminaro, seniai buvo miegojusi.
„Ne, nemiga nesiskundžiu, – pasakojo ketvirtadienį surengto seminaro dalyvė, – tačiau daugybė pratimų, kuriuos darėme, ne tik gerokai išvargino, bet ir numetė kažkokią naštą, padėjo išsilaisvinti nuo smulkmenų ir pasitikėti savimi siekiant tikslo. Nesijaučiu labai susikausčiusi, laisvai bendrauju su pašnekovais, gerai jaučiuosi nedideliame kolektyve, tačiau didelei auditorijai kalbėti negalėčiau, o čia turėjau rėkte išrėkti savo vardą, suvaidinti šunelį, siekiantį uodegos… Man atrodo, kad keletas dalyvių, kurie iš pradžių stoviniavo nieko neveikdami, tikėjosi, kad bus mokoma, kaip išsisukti iš keblių situacijų ar panašiai… Tačiau seminare mokėmės būti savimi, nusimesti kompleksus, kuriuos uždeda auklėjimas, aplinka. Manau, kad nuo kompleksų išsilaisvinęs žmogus visada žino, kaip jam elgtis darbe, šeimoje, visuomenėje. Užsiėmimų pabaigoje režisieriaus siūlomus pratimus darėme visi, ir niekas nejautė diskomforto vaidindamas karvę ar musę, svarbiausia žmogui „neįsidėti kiaulės akių”. Mūsų nuotaika buvo puiki, o netikėtų užduočių naudą, tikiuosi, dar pajusime”.