Terjeras savo gamtinį reikalą atliko tiesiai ant pėsčiųjų perėjos. Šeimininkė lengvu rankos mostu iš rankinės išėmė balionėlį, apsidairė tinkamo pagaliuko. Vienas purkštelėjimas – ir šuns organizmo produktas pavirto į tikrą š… ant pagaliuko.
Išeitis – užšaldantis purškiklis
Frankfurte prie Maino, be bankų ir dangoraižių, yra apie 20 tūkst. šunų, ir kiekvienas iš jų mažiausiai dukart išeina pasivaikščioti. Daugiausia – tose vietose, kuriose šunų tualetai nenumatyti.
Nepaisant to, kad bauda už gatvių taršą nemaža – 75 eurai, didžioji dalis šuns ekskrementų lieka ant šaligatvių ir keliukų kaip minos pėstiesiems. Į darbą skubantys vokiečiai, apeidami krūvelę, pasipiktinę šaukia: „Šaize!” Na, taip, tikra tiesa, tikrąja to žodžio prasme.
– Metas baigti šį reikalą, – pareiškė organizacijos „Švarus Frankfurtas prie Maino” vadovas Piteris Postlibas, ir paviešino naująjį kovos su šuns ekskrementais ginklą – užšaldantį purškiklį.
Veikimo principas paprastas: į šviežiai pagamintą š… krūvelę įsmeigiamas pirmas pasitaikęs pagaliukas, po to viskas gausiai apipurškiama, ir krūvelė virsta akmeniu, kurį galima nesunkiai nunešti į artimiausią urną.
Vengia atlikti pareigą
Ar šunų šeimininkai aktyviai pasinaudos naujove – atviras klausimas. Juk net esant specialiai pažymėtoms urnoms ir maišeliams toli gražu ne visi skuba naudoti juos pagal paskirtį.
Viename iš Berlyno rajonų moksleiviai net surengė specialią parodomąją protesto akciją: žolyne paliktą corpus delictiant padrėbė tiesiai ant kilimėlio šalia šeimininko durų.
Tačiau dažniausiai niekas negali susekti, kas paliko „aukselį”.
Žinoma, negalima pasakyti, kad šeimininkai visiškai nerenka savo augintinių išmatų. Tačiau kad daugelis stengiasi išvengti šio darbo – tai tiesa.
Kartais tenka stebėti tiesiog kino juostos vertas scenas: „Tai – mūsų miestas!”. Pėsčiųjų zonos viduryje Visbadeno centre pagyvenęs elegantiškai apsirengęs vokietis kažką pasakoja savo pašnekovui.
Tuo tarpu jo pudelis, pritūpęs tiesiog ant šaligatvio, atlieka savo gamtinius reikalus. Praeiviai piktinasi ir replikuoja: „Jūsų šuniukas jau daro k…, gal ir Jūs prisijungsite?”
Respektabilus vyriškis su pavadėliu rankose nereaguoja. Tačiau kai tik nusilengvinęs šuniukas džiaugsmingai pribėga prie šeimininko vizgindamas uodega, šis tučtuojau išsiima iš kišenės odines pirštines, neskubėdamas užsimauna jas, iš kitos kišenės išsitraukia popierinių rankšluosčių pakelį.
Pasilenkia, surenka krūvelę į popierių ir patraukia link urnos. Grįžęs tęsia pokalbį…
Nedrausmingi prancūzai
Vaikščioti Paryžiaus gatvėmis taip pat šiek tiek rizikinga: tik užsižiopsosi į parduotuvės vitriną – ir tu išsiterliojęs.
Prancūzijos sostinėje šiandien gyvena apie 200 tūkst. šunų, kurie kasdien „pagamina” apie 16 tonų ekskrementų – tai bent krūvelė!
Paryžiaus merija atkakliai, tačiau kol kas ne itin sėkmingai kovoja už gatvių švarą.
Pagal šunų laikymo taisykles šunų išmatos – gyvūnų savininkų reikalas. Neatsakingas šuns šeimininkas už aplinkos taršą gali suploti 183 eurų baudą (tiek pat teks sumokėti už numestą ant šaligatvio kramtomąją gumą arba spjūvį viešoje vietoje).
Antrąkart nusižengus bauda išauga iki 420 eurų.
Tačiau prancūzų, nepasižyminčių ypatinga tvarka ir paklusnumu įstatymams, tokios sumos, panašu, ne itin baugina.
Rytais sostinės šaligatviai nusėti šunų „minomis”.
Tuomet, kai Paryžiaus meras buvo dabartinis šalies prezidentas Žakas Širakas, mieste buvo suburtos specialios motorizuotos brigados, renkančios šunų išmatas.
Ypač šiuolaikiškų motociklų „Yamaha-600” galinėse dalyse buvo tvirtinami bakai – vandens rezervuaras su vakuuminiu siurbliu.
Kiekvienas motociklas kasdien surinkdavo iki 100 kilogramų ekskrementų. Tačiau prieš keletą metų Paryžiaus valdžia buvo priversta atsisakyti motorizuotų brigadų – per daug brangu pasirodė biudžetui.
O ir sostinės gyventojai prasitarė – kam lakstyti paskui šunį su ryšuliuku, po to ieškoti urnos, kai gatvėse kursuoja specialūs surinkėjai?
Alternatyvūs projektai
Šiandien Prancūzijos miestuose valdžia aktyviai diegia alternatyvų projektą – kanisitus. Parkuose, gatvėse (tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvių) šunų reikmėms įrengiami ir aptveriami nedideli U formos ploteliai, užpildyti smėliu.
Plotelių statytojų nuomone, kanisitai leidžia šuneliui ieškoti reikalingų kvapų ir „įkvėpimo”.
Kinologai mano, kad kanisitas turi būti ne mažesnis kaip 5, o geriausia 10 kvadratinių metrų.
Tačiau tokiame tankiai apgyvendintame mieste kaip Paryžius tik retais atvejais galima įrengti 2-3 kv. m.
Už kasdienę viešųjų šunų tualetų dezinfekciją tenka mokėti savivaldybėms. O apskritai tvarkyti gatves Paryžiaus merijai kainuoja 10 mln. eurų per metus.
Prieš keletą metų Belgijos aktyvistai „Už fekalinę liuminescenciją” šunų ėdalo gamintojams išsiuntė peticiją, reikalaudami į ėdalą dėti daugiau fosforo – kad „minos” bent jau šviestų tamsoje ir įspėtų pėsčiuosius apie pavojų.