Idėja racionaliai panaudoti patalpas po stogu priklauso prancūzų architektui Fransua Mansardui.
„Mansarde” įvairiomis Europos šalių kalbomis reiškia patalpas, visiškai arba tik iš dalies esančias po dvišlaičiu gegniniu stogu. Iš pradžių tai buvo pagalbinės patalpos arba kambariai tarnams.
Radikaliai šios patalpos pasikeitė praėjusio šimtmečio viduryje, nes dideliuose miestuose iškilo būsto stygiaus problema. Pustuštes palėpes pavertė gyvenamaisiais būstais įrengę ventiliaciją, apšvietimą ir šildymą.
Pastaraisiais metais ši problema tapo aktuali ir mums. Pamažu atsisakius tipinių projektų, statant individualius gyvenamuosius namus bei kotedžus dažniausiai pasirenkamas šlaitinis stogas, o pastogėje įrengiamos gyvenamosios patalpos. Priklausomai nuo namo ploto ir stogo statumo palėpėje galima įrengti vieną arba kelis kambarius, pritaikytus poilsiui, dirbtuvėms ir kt.
Konstruktyvūs sprendimai
Statant naują gyvenamąjį namą tinkamai įrengti mansardą nesunku, nes visi darbai atliekami kartu su namo įrengimo ir apdailos darbais. Apdailos medžiagos paprastai naudojamos tokios pat kaip pirmojo aukšto patalpoms.
Visai kas kita šiuos darbus atlikti anksčiau pastatytame gyvenamajame name. Čia, be darbų planavimo, atsiranda daug konstruktyvių problemų – laiptų į mansardą įrengimas, perdangos sutvirtinimas ir nuožulnių sienų bei stogo apšiltinimas.
Perdangą ir stogo gegnes sustiprinti galima trikampėmis medinėmis santvaromis. Jos susideda iš atskirų elementų, todėl lengva sumontuoti ant namo stogo. Santvarų elementai vienas prie kito tvirtinami metalinėmis dantytomis plokštelėmis, kurios prie medžio prikalamos iš abiejų pusių. Praktika rodo, kad tokia konstrukcija yra patikima ir tvirta. Ją taip pat patogu ir ekonomiška naudoti sutvirtinant stogus, kurių laikančiosios konstrukcijos susideda iš kelių elementų.
Jei namas pastatytas neseniai, gegnės, atlikus nedidelį kosmetinį jų paviršiaus remontą, gali tapti dekoratyviu interjero elementu. Tokiai patalpai nesunku suteikti stiliaus vientisumą.
Paprasčiausias būdas sutvarkyti sienas – tarpus tarp gegnių apkalti dailylentėmis, sieninėmis plokštėmis, gipskartoniu arba fanera. Tačiau būtina prieš tai apšiltinti mineraline vata, penopoliuretanu, penoplastu ar kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis, kad mansarda būtų galima naudotis ir šaltuoju metų laiku. Po šių darbų nesunku atlikti apdailą – glaistyti, klijuoti tapetus arba dažyti vandeniui atspariais ar aliejiniais dažais. Gegnės lakuojamos tamsiu laku arba padengiamos pinoteksu.
Mansardoje tinkamiausios medinės grindys. Ant perdangos paklojus garso ir termoizoliacines medžiagas, lentos prikalamos tiesiog prie sijų.