Baiminamasi, kad ekspertai, kitąmet vėl atvykę į Klaipėdos uostą kontroliuoti, kaip pasirengta vykdyti Šengeno reikalavimus, konstatuos, jog Jūrų perkėlos terminale netinkamai įrengta pasieniečio darbo vieta.
Informacija apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto terminalų pasirengimą įgyvendinti Šengeno reikalavimus vakar aptarta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Jam pirmą kartą pirmininkavo susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Taip pat pirmą kartą po ilgos pertraukos tarybos posėdyje leista dalyvauti ir žurnalistams. Ministras juokavo, jog galbūt todėl posėdyje išlieta mažiau emocijų nei jis tikėjosi.
Šengeno reikalavimus atitikti pirmiausia turi du Klaipėdos uosto terminalai – Jūrų perkėlos terminalas, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padalinys, ir Kruizinių laivų terminalas, kurio operatorė – AB „Klaipėdos laivų remontas”.
Konstatavus, jog KLACO terminale projektas įgyvendinamas, pastebėti trūkumai – informaciniai ženklai maži, sunkiai įskaitomi. Be to, esą KLASCO ne visiškai atsižvelgė į pasieniečiams keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, pasieniečiai, vaizdžiai tariant, turi turėti akių kontaktą su keleiviais. Naujai įrengtoje pasieniečio darbo vietoje Jūrų perkėlos terminale jis negali matyti visos keleivių salės.
KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas, švelniai tariant, supyko dėl pasisakymų apie netinkamai įrengtą pasieniečio darbo vietą. Jo teigimu, 1992 m. Vyriausybės nutarimu uosto naudotojai buvo įpareigoti įrengti darbo vietas pasieniečiams ir muitininkams. Pasak jo, tai buvusi didžiausia nesąmonė, nes uosto naudotojai buvo priversti vykdyti valstybės funkcijas. Šiemet tas nutarimas panaikintas.
Tačiau KLASCO, atsižvelgdama į valstybinius poreikius Klaipėdos uoste, vis dėlto nutarė paaukoti 650 tūkst. litų ir padaryti, ko reikalaujama. V. Greičiūno teigimu, rengiant projektą jis buvęs suderintas ir su pasieniečiais, ir su muitininkais. O dabar jie prabilę, esą darbo vieta ne tokia.
Vis dėlto Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakarančių apsaugos rinktinės pareigūnas nenorėjo sutikti su kaltinimais pasieniečiams, esą jie patys nežinantys, ko jiems reikia. Situacija švelninti bandė ministras, pareiškęs padėką KLASCO valdybos pirmininkui Bronislovui Lubiui.
Didžiausių diskusijų vakar Plėtojimo tarybos posėdyje sulaukė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijų panaudojimo klausimas. Vietoje šiemet planuotų 156 mln. litų bus investuota apie 105 mln.
LKAB „Klaipėdos Smeltė” prezidentas Martinas Gusiatinas atkreipė dėmesį į tai, kad jau kelinti metai iš eilės numatyti investuoti pinigai yra nepanaudojami. Pasak jo, tai esanti katastrofa, ir reikia vieną kartą bandyti šį klausimą išspręsti.
Ką apie tai mano Uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas bei apie kitus Uosto plėtojimo tarybos posėdyje svarstytus klausimus, išsamiau skaitykite ketvirtadienį, „Vakarų ekspreso” priede „Prie jūros ir jūroje”.