Prieš perkant kailinius – kinų kalbos pamokos

Įsigijus brangius kailinius Lietuvoje negali būti tikras, jog ant savo pečių nenešiosi gaminio, pasiūto iš šunų ar kačių kailių.

Nei Gyvūnų globėjų asociacija, nei Valstybinė ne maisto produktų inspekcija negali atsakyti, ar Lietuvos prekystalių nepasiekia gaminiai iš šių gyvūnėlių kailių. Tuo, kad pirkėjai gali įsigyti „katę maiše“ „Vakarų ekspresas“, įsitikino viename iš uostamiesčio prekybos centrų.

Moteriškų kailinių skyriuje neaiškios kilmės kailiai pardavinėjami už beveik tūkstantį litų. Iš pradžių teigusi, kad gaminiai pasiūti iš nutrijos ir triušių kailių, pardavėja tuo suabejojo pati, nes žurnalistė apčiupinėjusi kailinukus nė ant vienų nerado etiketės su jų kilme.

„Jeigu mokate kiniškai – skaitykit“, – radusi vos įžiūrimus hieroglifus vidinėje vieno gaminio pusėje rodė pardavėja.

Tokių neaiškios kilmės kailinių drabužių pilna ir Klaipėdos turgavietėse, tačiau gali būti, kad netolimoje ateityje pirkėjus mulkinantiems pardavėjams ateis liūdnos dienos.

Europos Komisija visoje Europos Sąjungoje (ES) ketina uždrausti importuoti šunų ir kačių kailį.

Pažeidžiamos vartotojų teisės

Gyvūnų apsaugos specialistai teigia, kad kasmet visame pasaulyje, o daugiausia Kinijoje, skerdyklose žūsta 2 milijonai šunų ir kačių. Iš šių gyvūnų kailių gaminami ne tik kailiniai, bet ir aksesuarai, vaikiški žaislai.

Jeigu nusipirkote gaminį ir ant jo etiketės radote tokius užrašus, kaip „Gae wolf“, „Goupee“, „Loup d’Asie“, „Corsac fox“ ar „Dogues du Chine“, galite būti tikras – savo rankose laikote vargšo šunelio ar katės kūno dalį.

Kartais gamintojai šuns kailį parduoda skelbdami, jog tai dirbtinis kailis ar „egzotiškas“. Toks melas – akivaizdus vartotojų teisių pažeidimas.

Šių keturkojų kailis apdorojamas taip, kad jo neįmanoma atskirti nuo specialiai kailiams auginamų gyvūnų kailių. Todėl dešimties ES valstybių narių pasienyje atliekami sudėtingi testai su tikslu nustatyti kailio kilmę. Lietuva į šių valstybių sąrašą nepatenka.

Jautiesi apgautas – mokėk

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) Klaipėdos skyriaus inspektorė Violeta Budriuvienė įsitikinusi, kad nė vienas pirkėjas negali būti garantuotas, jog tai, kas rašoma ant jo įsigyto gaminio etiketės, yra absoliuti tiesa. Dažniausiai melagingų etikečių aptinkama ant prekių iš Kinijos.

Todėl, jei pirkėjui kyla įtarimas, kad vietoj šinšilos ar lapės kailinių jis įsigijo „šuns skūrą“, už kurią dar ir permokėjo, jam patariama kreiptis į VNMPI.

Inspekcija su įtariu pirkėju pasirašo sutartį ir gaminį siunčia į Kauno technologijos universiteto Tekstilės ir odos katedrą. Už laboratorijoje surastą tiesą teks mokėti arba apsimelavusiam pardavėjui, arba pirkėjui – jeigu jo įtarimai nepasitvirtins.

Pasak inspektorės, kol kas nė vienas klaipėdietis savo kailinių kilme nesuabejojo ir pardavėjų neapskundė.

Sukčiams – žalia šviesa

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius tvirtina pats savo akimis Gariūnų turgavietėje matęs parduodamus kailinius, pasiūtus iš šunų kailių.

Specialistas tikina ir sostinės gatvėse tokius kailinius atpažįstantis. Anot jo, ant jų etikečių nenurodoma kailių kilmė. Todėl ponios apsigaubusios šiltais kailinukais vaikšto išdidžiai pakėlusios galvas, šypsojosi E. Leonavičius.

„Kailinių kilmė maskuojama įvairiais būdais, o atpažinti klastotę gali tik žinovai,“ – teigė E. Leonavičius.

Norint į Lietuvą importuoti naminių gyvūnų kailius nereikia jokių leidimų. Nei Aplinkos ministerija, nei VNMPI nekontroliuoja tokių prekių importo tvarkos. Jos Lietuvoje nereglamentuoja jokie įstatymai.

„Kailiniai iš naminių gyvūnų – jokia blogybė. Atvirkščiai – šuns kailis puikiai sulaiko šaltį, nes poplaukis tankus. Dar tarybiniais metais Lietuvoje supirkinėdavo kačių kailiukus ir siūdavo šiltas kepures,“ – kalbėjo E. Leonavičius.

ES ketina uždrausti tokių kailių importą iš humaniškų paskatų – šie gyvūnai žiauriai žudomi. Tačiau mums aktualesnė kita medalio pusė – sudarytos puikios sąlygos apsukriems prekeiviams mulkinti žmones, mano pašnekovas.

Lietuvoje nesuperka

„Vakarų ekspresas“ pabandė atlikti nedidelį eksperimentą ir kailių supirkėjams siūlė gerai išdirbtus kačių kailiukus. Pirkėjų neatsirado, tik vienos bendrovės vadovas pasidomėjo, ar kailiukai, kuriuos bandėme įpiršti – ne iš Kinijos.

Lietuvoje garsių kailių ir odos namų vadovas Edvardas Vitkauskas teigė, kad per ilgametę darbo patirtį į juos tik kartą buvo kreiptasi su prašymu išdirbti šuns kailį. Vyras tiesiog norėjo pasilikti atsiminimui savo nustipusio keturkojo iškamšą.

Apie klastotes, kuomet etiketėse nurodoma melaginga informacija, E. Vitkauskas sako girdėjęs iš kolegų Rusijoje. Tos šalies salonuose buvo rasta neva iš bebrų kailių pasiūtų drabužių, nors akivaizdžiai matėsi, kad su bebrais kailiniai neturėjo nieko bendra.

Save gerbiantys supirkėjai į Lietuvą importuoja brangių švelniakailių odas ir kailius, tikino E. Vitkauskas. Anot pašnekovo, laukinių gyvūnų importui reikalingi Aplinkos apsaugos inspekcijos leidimai.

Maža to, inspekcija organizuojanti netikėtus reidus ir tikrinanti, ar jų ir supirkėjų dokumentuose nurodyti duomenys sutampa. Pavyzdžiui, dažnai sandėliuose ieškoma lūšių ir vilkų kailių. Šių gyvūnų kailių importas į Lietuvą uždraustas.

Draudimai gali likti bevaisiai

Protesto akcijos ir demonstracijos, nukreiptos prieš natūralių kailių pramonę, ES šalyse jau tapo įprastu judėjimu. Jis vis labiau skverbiasi ir į šalis naujokes.

Ar iš tiesų po 20 metų europiečiai bus priversti nešioti kailinius tik iš sintetinio pluošto, atsakyti negali ir Europos Komisija, ketinanti uždrausti šunų ir kačių kailių importą.

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas E. Leonavičius įsitikinęs, kad Baltijos šalyse, kur klimatas atšiaurus, o žiemos žvarbios, ketinimai drausti naudoti pramonėje natūralius kailius yra absurdiški.

„Reikia ne drausti, o susirūpinti kailiams auginamų gyvūnų laikymo ir numarinimo sąlygomis. Juk visų akcijų rengėjus šiurpina tai, kad kailiai diriami nuo dar gyvų keturkojų. Protinga būtų modernizuoti skerdyklas ir marinti gyvūnus taip, kad šie nepatirtų streso. O natūralūs kailiai žmones šildė nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios,“ – svarstė E. Leonavičius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.