“Zuikių” medžioklė su savivaliaujančiais varovais

Plačiai išreklamuota akcija gali turėti ir tragišką atomazgą

Į redakciją kreipėsi saugos tarnybos „Argus” elgesio su jos sūnumi sukrėsta kaunietė L.B. (pavardė redakcijai žinoma). „Jeigu į šios tarnybos rankas būtų patekusi širdies ligą turinti mano krikšto duktė, ji tikrai tą vakarą būtų nebegrįžusi į namus, – nepajėgė tramdyti ašarų pašnekovė. – Mano sūnus parėjo, tačiau buvo toks išbalęs, kad atrodė, jog ką tik sutiko giltinę”.

„Nusprendžiau kreiptis į redakciją, o ne į policiją, kad apsaugočiau kitas potencialias šių savivaliautojų aukas, – kalbėjo moteris. – Juk panašiomis aplinkybėmis į jų rankas gali patekti ne tik širdininkai, bet ir epileptikai bei kiti panašūs ligoniai. Rastų po kurio laiko miške žmogaus lavoną, ir niekada niekas nesužinotų, nei kokiomis aplinkybėmis jis čia atsidūrė, nei kas galėjo žmogui nutikti”.

Moteris „zuikiu” troleibusu važiavusio savo sūnaus negina: jis pats ir išprovokavo šią situaciją. Tačiau moteris klausė, ar AB „Autrolis” interesus ginantys „Argus” apsaugininkai, nuo lapkričio 1-osios miesto visuomeniniame transporte pakeitę ankstesnius kontrolierius, tokiais savo poelgiais neviršija, vaizdžiai tariant, būtinosios ginties ribų?

Įkliuvo ne per toliausiai namų

L.B. teigimu, dvyliktoje klasėje besimokantis jos sūnus tą vakarą, svečiuodamasis su draugais Laisvės alėjoje, išleido truputį per daug pinigų. To, kas liko, užteko įsigyti tik lengvatinį talonėlį troleibusui.

Teoriškai naudotis šiuo 50 centų kainuojančiu bilietu aštuoniolikmetis lyg ir turi teisę. Tačiau praktiškai – nelabai: anot mamos, perėjęs šį rudenį mokytis į kitą mokyklą, sūnus neprasitęsė nei senojo pažymėjimo, nei pasidarė naują.

Kontrolieriai su grėsmingu užrašu ant nugarų saugos tarnyba „Argus” įlipo į 1-ojo maršruto troleibusą, kuriuo dvyliktokas važiavo namo, Šančiuose – ties Panemunės policijos komisariatu. Trys vyrai bei moteris, kuriems vadovavo neaukštas stambus vidutinio amžiaus vyras su ūsais. Pastarasis, anot nukentėjusiojo bei jo mamos, išsiskyrė iš kitų savo grubumu bei pernelyg drastiškais, netgi nusikalstamais sprendimais, kurių jo jaunesnieji gerokai sportiškesnės išvaizdos kolegos nepajėgė užginčyti, nors lyg ir bandė.

Aštuoniolikmečio mama neslepia, kad rodydamas kontrolei pažymėtą lengvatinį taloną jos sūnus sumelavo, kad moksleivio pažymėjimą paliko namuose. Vienas iš jaunesniųjų apsaugininkų pagal elgesį jau minėtam grupės vyresniajam neva siūlė jį paleisti. Vyresnysis buvo neperkalbamas.

Reketas policijos pašonėje?

Klausantis tolesnio aštuoniolikmečio mamos pasakojimo, įdomiausi dalykai prasidėjo jos sūnų išlaipinus iš troleibuso.

Likus su juo akis į akį, pareikalauta vietoje susimokėti baudą – be jokio kvito talono. Dvyliktokas dienraščiui patvirtino, kad „Argus” apsaugininkai reikalavo iš jo dešimt litų. „Pasiskolink iš draugų arba nuvešime ten, iš kur negrįši”, – anot vaikino, prieš jį naudotas grubus psichologinis šantažas.

Aštuoniolikmečiui atsakius, kad pinigų neturės ir jo draugai – rašykite baudos kvitą ir tėvai šį apmokės, jam liepta sėsti į apsaugininkų automobilį. Dar po akimirkos paaiškėjo, kad grasinta ne veltui: nors baudos nesusimokantį ir jokio asmens dokumento neturintį „zuikį” buvo galima nuvesti į čia pat esantį policijos komisariatą, apsaugininkai jį ėmė vežti priešinga troleibusui, iš kurio jis išlaipintas, kryptimi.

Situacijos įkaito teigimu, jis vežtas Šilainių link, kol įvažiuota pagrindiniu keliu į Kleboniškio mišką. Po to pasukta į jo gilumą, kur „zuikis” išmestas iš automobilio. Buvo jau apie pusę septynių vakaro.

Ilga kelionė atgal

Aštuoniolikmetis neslepia, kad atsidūrus naktį vienam nepažįstamame miške buvo baisoka. Iš pradžių buvo taip sutrikęs, kad pamiršo, jog turi mobiliojo ryšio telefoną, o prisiminęs nedrįso paskambinti tėvams, kad šių neištiktų šokas.

Kiek laiko klaidžiota mišku, kol išeita prie Neries, neaišku. Pasak sūnaus pasakojimo sukrėstos dvyliktoko mamos, nuo to laiko, kai jis teigia buvęs išlaipintas iš troleibuso, iki grįžo į namus praėjo mažiausiai pustrečios valandos.

Aštuoniolikmetis teigia, ne iš karto supratęs, kur esąs, ir kaip atsidūrė upės pakrantėje. Situacija ėmė aiškėti tik priėjus Jonavos gatvėje įsikūrusį „Senukų prekybos miestelį”. Tačiau neva ir iki šio dar buvo nemažas kelio galas.

Tik iš „Senukų” prieigų jis paskambino draugui ir pasakė, kur esąs. Kito būdo, kaip grįžti į kitame miesto gale – Panemunėje esančius namus nebuvo. Į juos parvežė padėti neatsisakęs draugas.

Dvyliktokas teigia, kad atpažintų iš jo pasityčiojusius „Argus” apsaugininkus. Aštuoniolikmečio mama tvirtina tikinti savo sūnumi šimtu procentu: niekada gyvenime jis nebuvo išsigalvojęs ko nors panašaus. Tačiau, suprasdamas, kad pats išprovokavo tokį neadekvatų šių apsaugininkų elgesį, sūnus labai nenori viešumo.

Kreiptasi pagalbos į teisėsaugininkus

Aštuoniolikmečio mamos pasakojimą perpasakojome keturiems, mūsų nuomone, tam tikrą ryšį su galima „Argus” apsaugininkų savivale Kauno visuomeniniame transporte turintiems asmenims: minėtos Klaipėdos saugos tarnybos Kauno skyriaus vadovui Viliaudui Knivai, Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjui Pauliui Kerui, AB „Autrolis” generaliniam direktoriui Algirdui Krivickui bei AB „Kauno autobusai” komercijos direktoriui Vidui Zigmantui. Pastarajam todėl, kad, P.Kero teigimu, su AB „Argus” sutartį dėl keleivių kontrolės yra pasirašiusi ir AB „Kauno autobusai”, ir AB „Autrolis”, tačiau pastarosios bendrovės vadovas tvirtino, kad, tarpusavio susitarimu, pasamdytų apsaugininkų veiklos kontrolė patikėta AB „Kauno autobusai” komercijos direktoriui.

Pašnekovų reakcija į išgirstą istoriją buvo dvejopa. „Tokių dalykų negali būti: nėra net apie ką diskutuoti, – po nesuvaldyto atodūsio ir jį lydėjusios pauzės pareiškė P.Keras, tvirtindamas, kad nesikrato atsakomybės ir už miesto visuomeninio transporto funkcionavimą, ir už tai, kas jame vyksta. – Jeigu tai tikrai buvo, reikia imtis rimtų priemonių. Tačiau pirmiausiai tai reikia įrodyti”.

Šios istorijos kontekste valdininkas papasakojo, ko ėmėsi po pirmos panašios žiniasklaidos paviešintos istorijos, kai Kauno centru riedančiame troleibuse be bilieto buvo pagauta armėnų tautybės moteris, kuri skundėsi, kad „Argus” apsaugininkai nuvežė ją į Aleksotą ir ten miškelyje išlaipino. P.Keras teigia gavęs dėl šio atvejo ir Kauno tarybos nario Stasio Buškevičiaus užklausimą, todėl, savo ruožtu, nusiuntė užklausimą policijai – ar dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnų atsakymas pokalbio su valdininku metu dar buvo negautas.

Sudėti ginklų neketinama

Kad taip neturėtų būti, buvo įsitikinęs ir AB „Autrolis” generalinis direktorius A.Krivickas. Tačiau šio pašnekovo abejonė, kad galbūt ši istorija išgalvota, buvo grįsta savais argumentais: „Mūsų įvykdyta reforma, po kurios ir Kaune „zuikius” pradėjo gaudyti „Argus”, turi nemažai priešų”.

Kitai nuomonei atstovavo „Argus” Kauno skyriaus vadovas V.Kniva bei AB „Kauno autobusai” komercijos direktorius V.Zigmantas.

Pirmasis šimtu procentu buvo įsitikinęs, kad ši istorija išgalvota. „Čia turbūt naujas būdas, kaip išvengti administracinės atsakomybės? Tik vieną nuvežė į mišką, o kitą į kalnus, – ironizavo V.Kniva, prisimindamas ir jau minėtą panašią istoriją, žiniasklaidai papasakotą „zuikiu” Kauno troleibusu važiavusios armėnės.

AB „Kauno autobusai” komercijos direktorius V.Zigmantas taip pat neslėpė įsitikinimo, kad, pasakodamas apie savo „nuotykį”, aštuoniolikmetis greičiausiai gerokai „persūdė”.

Šio aukštas pareigas užimančio pašnekovo pozicija, švelniai tariant, šokiravo. Pradedant nuo neslepiamos neapykantos „zuikiams”: „Mes juos vadiname tikruoju vardu – vagimis”. Ir baigiant pagrasinimu, kad tas pats važiuojančiųjų be bilietų Kauno visuomeniniu transportu laukia ir ateityje.

Svarbiausia – pelnas

„Neįžvelgiu „zuikio” jums papasakotoje istorijoje jokios „Argus” apsaugininkų savivalės, – atvirai dėstė V.Zigmantas. – Jie turi teisę surašyti nutvertam pažeidėjui protokolą, tačiau neprivalo to daryti, vėluodami į kitą patikrinti numatytą maršrutą. Manau, kad ir šiuo atveju, kaip ir ankstesniu – armėnės, kuri taip pat kažkodėl pasijuto nuskriausta, abiem „zuikiams” protokolai rašyti apsaugininkų automobilyje, šiems skubant pagal grafiką tikrinti kito maršruto. Jūsų „herojaus” atveju – į Kleboniškį, greičiausiai – tikrinti 13-ojo maršruto autobuso keleivių. Armėnės – į Aleksotą, kurio S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, baigus rašyti protokolą, ji ir išlaipinta, nes čia „Argus” apsauga turėjo įlipti į 24-ojo maršruto autobusą”.

V.Zigmanto teigimu, neprivalėjo apsaugininkai pristatyti aštuoniolikmečio „zuikio” ir į policiją. „Ten jie vedami tik tada, kai neturi dokumentų ir atsisako pasakyti savo anketinius duomenis”, – aiškino pašnekovas, nenorėjęs nieko girdėti ir apie tai, kad net nepasidomėta, kaip pinigų neturintis aštuoniolikmetis grįš naktį į kitame miesto gale esančius namus. „Naudodamasis visuomeniniu transportu keleivis privalo turėti ir pinigų susimokėti už teikiamą paslaugą, ir kelionės dokumentą”, – tai buvo vienintelis ir nenuginčijamas V.Zigmanto kontrargumentas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.