Seminarų ciklo „Karjeros lyderiai” techniško universiteto studentams vienu lektorių pasirinktas žvaigždžių kalvis
Užvakar televizijos laidų prodiuseris, vedėjas ir verslininkas Arūnas Valinskas Kauno technologijos universiteto (KTU) studentus bandė supažindinti su pramogų verslo užkulisiais. KTU Karjeros centro organizuotu seminaru „Pramogų pasaulis iš vidaus” susidomėjo daug jaunų žmonių. Salė buvo sausakimša.
Nepastebėjo, kaip išmetė iš universiteto
A.Valinskas nusprendė kalbėti tik apie tai, kas įdomu klausytojams, tai yra, seminarą vesti vien atsakinėjant į susirinkusiųjų klausimus. Prodiuseris įspėjo tik dėl vieno: neklausti, kaip pakliūti į TV.
Apie savo karjeros pradžią A.Valinskas ėmė pasakoti beveik nuo Adomo ir Ievos. „Visas gyvenimas yra pradžia, kol jis nesibaigia”, – teigė A.Valinskas. Karjerą jis pradėjo gimdamas. „Būtinos tam tikros asmeninės savybės. Pavyzdžiui, sugebėti groti ir norėti tą daryti”, – kalbėjo A.Valinskas.
Jo aktyvi veikla scenoje prasidėjo studijų metais. „Vienuolikos fakultetų visų kursų geriausios grupės turėdavo parengti po koncertinę programą. Tada pirmą kartą scenoje pasirodė „Dviratis”, – pasakojo lektorius.
Po to, pasak jo, daugėjo renginių, į kuriuos su draugais buvo kviečiamas pristatyti savo programą, kad net nepastebėjo, kaip po dviejų kursų buvo išmestas iš universiteto. Už ką? Septynis kartus nenuėjo į karinio parengimo paskaitą, kuri būdavo labai anksti pirmadieniais. Iš teisės studijų A.Valinską pašalino, bet diplomą jis vis tiek gavo. Po aštuoniolikos metų.
Į TV pakliuvo pasiūlęs žaidimą „Taip ir ne”. Tais laikais Lietuvos televizijose „žmonių buvo mažiau nei pasaulyje kosmonautų”. A.Valinskas ir jo komanda buvo vadinama „berniukais iš gatvės”, nes „penkerius metus toje sistemoje nenešiojo kasečių, konjako režisieriams”.
Samdė kalbininką
A.Valinskas studentams patarė įvertinti savo galimybes, būti labiau savikritiškiems. Jei žmogus nesugeba konkrečiai papasakoti, parašyti apie savo siūlomą projektą, daug svarstyti nereikia, ar gaišti laiką su tokiu autoriumi.
Kvailiausias A.Valinsko girdėtas argumentas, kodėl žmogus nori dirbti TV, būti scenoje – pakliūti ant žurnalo viršelio. Ypatingą dėmesį prodiuseris atkreipė į pagarbos nevertus „kalbos kultūros invalidus”. Norėdamas išvengti tokios etiketės trejus metus jis samdė kalbininką, kad šis po laidos pateiktų klaidų sąrašą ir patarimus, kaip jas reikėtų taisyti.
Nemokančiuosius, nenorinčiuosius taisyklingai kalbėti, jaukiai jaustis prieš kameras, auditoriją A.Valinskas paguodė. „Ne visas gyvenimas yra TV, scena. Daug kur žmogus gali būti naudingas. Kai kada TV sulaužo žmonių gyvenimus. Turiu omenyje realybės šou. Po mėnesio prieš kameras jie pamiršta, iš kur atėjo, ir neįsivaizduoja savęs be TV. Neįsivaizduoja TV be savęs. Jei gali gyventi be TV – gyvenk. TV be tavęs tikrai išgyvens”, – tikino lektorius.
Pasak jo, kadaise perspektyviais vadintų Giedriaus Masalskio, Aurimo Dautarto, Gedimino Juodeikos darbas TV virto šių jaunų žmonių kryžiumi.
Iliustravo judesiais
A.Valinskas pasiguodė, kad televizijose trūksta naujų talentingų žmonių, todėl ekranuose ir šmėžuoja vis tie patys veidai. „Seni vedėjai negula generaliniam direktoriui ant slenksčio ir nekanda į kulną naujokams”, – juokavo laidų vedėjas.
Studentai domėjosi, kiek televizija turi būti žmogiška.
Šią misiją A.Valinskas paliko visuomeniniam kanalui, tačiau pritarė, kad transliuojamos laidos formuoja žiūrovą ir daro įtaką jo pomėgiams, įpročiams.
„Yra laidų, dėl kurių man gėda, kad dirbu tame pačiame kanale”, – teigė A.Valinskas. Jam ne prie širdies, kai pašnekovui į veidą kišama kamera, braunamasi į namus.
A.Valinskas teigė, kad jam juoką kelia, kai žinomi žmonės beveik raudodami skundžiasi, kaip juos užkniso populiarumas. „O bože tu moje. Visi žiūri parduotuvėje, ką pirksiu. Apsipirkti turiu skristi į Londoną. Aš išsekau”, – prodiuseris citavo neseniai nugirstus padejavimus, žodžius iliustruodamas atitinkamais judesiais.
A.Valinskas studentams pažėrė ir išminties, labiau susijusios su asmeniniu nei profesiniu gyvenimu. Kai pagrįstai jį sustabdo kelių policininkai, prodiuseris niekuomet neprašo, kad neskirtų baudos. Pasak jo, kvaila išsisukinėti, dėl savo klaidų kaltinti visus, tik ne save. Jeigu rizikuoji (pavyzdžiui, viršydamas greitį ar melagingai pranešdamas apie užminuotą „Šarūno” viešbutį), reikia prisiimti atsakomybę.
Skaičiavo pelną
Po pusantros valandos juokų ir rimtų patarimų studentai stovėdami eilėje prie rūbinės dalijosi įspūdžiais. Kelios merginos vis citavo A.Valinską dėl „nesveiko požiūrio”, kaip pats įvardijo, į batus, nes vienos poros jam užtenka dvejiems metams.
Kiti vis bandė išskaičiuoti galimą televizijų pelną, nes A.Valinskas įvardijo LNK, TV3 ir LRT biudžetus (pirmųjų – apie 30-35 mln. litų, trečiosios – 54 mln. litų, iš jų 44 skiriami iš valstybės biudžeto).
„Oi ne, televizijoje dirbti nenoriu. Atėjau dėl įdomumo. Ne kiekvieną dieną gali susitikti su tokiu žmogumi. Jis daug metų dirba pramogų versle, jį išmano. Nors man kai kurios jo laidos nepatinka, bet jos populiarios. Vadinasi, savo darbą Valinskas išmano ir yra, ko iš jo pasimokyti. Jis galėtų pamokyti studentus, norinčius padaryti karjerą ne tik pramogų versle, bet ir kitose srityse. Bendri principai – tie patys. Kaip šiandien girdėjom, svarbu mokėti pristatyti savo idėją, aiškiai ją išdėstyti, mokėti bendrauti”, – sakė Ekonomikos ir vadybos fakulteto trečiakursis Mantas.
Mechanikos ir mechatronikos fakulteto studentas Linas pasakojo kadaise bandęs organizuoti, vesti renginius. Įsitikino, kad tam reikia atiduoti daug jėgų ir laiko, nors iš šalies tokios profesijos atstovai lyginami su amžinai besilinksminančiais, lengvai pinigus gaunančiais žmonėmis.