Prieš šventes mokyklose ir darželiuose prasidėjusios pinigų rinkliavos ne visiems patinka
Į duris besibeldžiančios šv.Kalėdos, Naujieji metai primena labai svarbų dalyką – visi turėtume būti vienas kitam atlaidesni, dalytis gerumu ir atjauta. Tai padaryti nelengva, nes recepto, kaip dovanoti gėrio akimirkas, niekas nesukūrė.
Tėvų komitetų iniciatyvos
Prieš šventes ypač sujunda moksleivių ir ypač mažiausiųjų – lopšelinukų bei darželinukų – tėvai. Kaipgi nepasveikinsi savo atžalų mokytojų ar auklėtojų, nesuteiksi jiems džiaugsmo ir nepadėkosi už vaikų globą. Geriausias būdas, daugelio nuomone, tai padaryti – rinkti pinigus iš tėvų, vėliau nupirkti gana solidžias dovanas. „Darželyje vykstančios rinkliavos – didžiausias galvos skausmas tiems, kurie gyvena nepasiturinčiai ir augina po kelis vaikus. Niekas neklausia, ar turime pinigų. Pabandyk jų neduoti – užsitrauksi didelę kitų tėvų nemalonę”, – taip redakcijai guodėsi lopšelinuko ir darželinukės mama Regina P.
Tėvų komitetų nariai, prieš šventes rodydami ypač didelę iniciatyvą „sublizgėti” prieš pedagoges, kartais iš tiesų perlenkia lazdą. Tos mamos ar tėčiai, kurie savo mažųjų auklėtojas nori pasveikinti kukliau, pavyzdžiui, vaiko darbeliu ar gėlyte, paprasčiausiai lieka nesuprasti. „Nežinau, kaip jausimės šventėje, kai tėvai visi kartu pagerbs mūsų auklėtojas. Mes, kelios mamos ir vaikai, galime pasijusti nejaukiai, nes pasakėme, kad prie rinkliavos neprisidėsime”, – pasakojo moteris.
Kaukių baliai nemadingi
Kauno „Gandriuko” darželio direktorės pavaduotoja Dana Balkauskaitė įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo tėvų taktiškumo ir kultūros: esą pedagoges galima pasveikinti, tik tai daryti reikia neįskaudinant kitų ir nepersistengiant. „Jokios prievartos organizuoti rinkliavos iš mūsų pusės nėra, bet tėvų iniciatyvos nežlugdome. Jei jie nusprendžia auklėtojai padovanoti kuklų suvenyrą, manau, nieko nėra įžeidžiančio, – mano pašnekovė. – Bet mums daug maloniau, jei prieš šventes tėvai, užuot pirkę auklėtojoms dovanas, padeda papuošti patalpas ar ką nors kita nuveikia vaikų labui”. Pedagogėms atpuola dalis rūpesčių ir tada, kai kas nors iš tėvelių „prisiima” Kalėdų Senelio vaidmenį.
Mokyklose rinkliavų mastai didesni tik tarp žemesniųjų klasių vaikų tėvų. Pradinukų mokytojos dažniausiai irgi pamaloninamos dovanomis ir tai daroma ne be tėvų komitetų iniciatyvos.Vienos mokyklos pirmaklasio mama pasakojo kuriozišką dalyką: mokytoja, sužinojusi, kad tėvai renka pinigus kalėdinei dovanai, nepasigėdijo pasiprašyti norimo daikto – mikrobangų krosnelės. „Norėjome padovanoti ką nors subtilesnio, dabar turėsime įvykdyti mokytojos prašymą”, – nustebinta mokytojos netakto pasakojo pradinuko mama.
Vyresnieji mokiniai apie savo pedagogių pagerbimą prieš šventes galvoja mažiausiai. Jiems smagiau pasiausti linksmose kalėdinėse diskotekose, tačiau mokyklose jos dažniausiai pamirštamos: surengti moksleiviams smagų kaukių balių seniai tapo nebemadinga.
Našlaičiai ilgisi geradarių
Prieš Kalėdas ypač laukiami geradariai vaikų globos įstaigose. Našlaičiai ar tėvų globos netekę vaikai prieš šventes ilgisi ne tik artimųjų, bet ir tų, kurie atneša dovanų, pakviečia į koncertą ar spektaklį. Dar geriau, jei menininkai koncertuoja ar vaidina globos namuose. „Tai būna labai retai, nes mūsų globotiniai menininkams mažai rūpi, – sako Kauno „Atžalyno” vaikų globos namų direktorė Kazimiera Motiejaitienė. – Sulaukę svečiuose kokio žinomo dainininko, kuris koncertą dovanotų kaip labdarą, vaikai būtų tikrai laimingi”.
Gyvenančiųjų vaikų globos namuose vis dar nesugebame vertinti kaip lygių su kitais – daugeliui atrodo, kad jie, atstumti tikrų motinų ir išgyvenę sunkią vaikystę, gali būti ignoruojami ar paprasčiausiai pamiršti. Net bendrojo lavinimo mokyklose, kur mokosi „vaiknamiečiai”, globėjams tenka pajusti neigiamą požiūrį į tokius vaikus. Baisiausia, kad taip mano ne tik bendraamžiai ar jų tėvai, bet ir patys pedagogai.
Per Kalėdų atostogas ne visada globos įstaigos ištuštėja: dalis našlaičių Kalėdų Senelio sulaukia ir prie Kūčių stalo sėda valdiškuose namuose. Nors rūpestingi auklėtojai pasistengia, kad šventinis stalas nebūtų tuščias ir kiek įmanydami pasirūpina dovanėlėmis, vienišumo jausmas globotinių vis vien neapleidžia. „Vis mažiau globėjų pasikviečia mūsų vaikus per šventes, – apgailestauja K.Motiejaitienė. – O norėtume, kad žmonės su našlaičiais pasidalytų gerumu, priimtų juos tokius, kokie yra. Tada vaikų širdys galbūt pačios atsivertų gerumui”.