Gražios merginos, strypas, jaudinančios pozos, nėriniuoti apatiniai ir spindinčios publikos akys, visuotinė ekstazė… Tai – striptizas. Kiekvienas, pamatęs šį reginį, ilgam jį įsimins.
Šokis, kurį atliekant nusirengiama, atsirado tada, kai žmonija apsivilko drabužius. Istorijoje žinomas „septynių dangalų šokis” – jį pačiam karaliui Erodui šoko jaunoji Salomėja. Antikos filosofas Sokratas kartu su Atėnų jaunuomenės lyderiu gražuoliu Alkiviadu šoko per vieną vakarėlį, kurį vėliau apdainavo Platonas ir Ksenofontas. Tiesa, jiems tai baigėsi blogai: už ištvirkavimą Sokratas buvo nunuodytas, o Alkiviadas – papjautas.
Striptizas išgelbėjo gyvybę
Verčiant iš anglų kalbos žodis „Striptease” reiškia „apsinuoginti gundant ir erzinant”. Beje, erotinio šokio menas jau seniai egzistuoja žmonijos istorijoje. Pagal vieną versijų striptizo pirmtakė buvo Aleksandra – poloviečių kunigaikščio dukra ir Aleksandro Nevskio žmona. Kai 1204 metais ši moteris pateko į švedų karaliaus nelaisvę, ji neišsigando – pasiūlė nustebinti valdovą „niekad nematytu poloviečių šokiu”. Karalius sutiko. Kunigaikštienė paėmė švedų kariūno ietį, įbedė į žemę ir ėmė apie ją šokti, kartkartėmis vis nusimesdama po papuošalą ar drabužį. Šokis truko taip ilgai, kad išvargę kariai kietai užmigo. Tik švedų karalius negalėjo užmerkti akių – jis laukė, kada Aleksandra pagaliau nusirengs. Tačiau gudri moteris neskubėjo… Naktį švedus netikėtai užpuolė rusai. Kunigaikštis Aleksandras įsiveržė į palapinę, pagriebė žmonos šokiui pravertusią ietį ir užmušė karalių.
Šiuolaikinio striptizo pirmtakėmis laikomos žinomos ir įtakingos Europos kurtizanės. Viena jų – Lola Montes – šokdama „Vorės” šokį sugebėjo apsukti galvą Bavarijos karaliui Liudvikui I. O prancūzaitės La Belle Otero kerams ir šokiams pakluso tokie žmonės kaip Belgijos karalius Leopoldas II, paskutinis Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, Rusijos imperatorius Nikolajus II ir būsimas Anglijos karalius Edvardas VII.
Maištas Paryžiuje
Nuolatinis klubo „Mulen Ružo” („Moulin Rouge”) lankytojas Oscaras Wilde’as yra aprašęs kankano vakarus. Tiesa, ten žiūrovams buvo rodomos tik kelnaitėmis ir kojinėmis pridengtos kūno dalys. Salėje sėdintys vyrai turėdavo patys fantazuoti, kas po jomis
slepiama. Vis dėlto „Mulen Ružas” buvo ta vieta, kurioje atsirado tikras ir sąmoningai atliekamas striptizas. 1893 metų vasario 9 dieną šiame klube vyko tradicinis meno mokyklų studentų vakarėlis. Per patį jo įkarštį dvi nuo šampano apsvaigusios mergužėlės užlipo ant stalo ir, grojant muzikai, ėmė lėtai nusirenginėti. Netrukus abi liko visiškai nuogos. Jų vardai – Manon Laville ir Sara Braun – pateko į istoriją. Merginos užsidirbdavo pozuodamos pradedantiems tapytojams ir skulptoriams. Reikia manyti, jog daugelį to baliaus svečių jos gerai pažinojo.
Turint omenyje puritoniškus tuometinio Paryžiaus papročius, nieko nuostabaus, kad vakarėlio „Mulen Ruže” dalyviams buvo iškelta byla. Keliems jų teismas priteisė pinigines baudas. Tai papiktino Paryžiaus jaunuomenę. Kilo riaušės, per kurias žuvo vienas studentas. Dėl to ietis laužė nemažai žymių žmonių: „pašaipų karalius”, pusiau padorių farsų autorius Alfredas Jarry nusiuntė Prancūzijos prezidentui peticiją, kurioje buvo išvardyti 103 argumentai, ginantys „viešą nusirengimą”, ir reikalaujama įteisinti „Strip-Tease”. Šią peticiją pasirašė nemažai garsių menininkų: Andre Jide, Morisas Rollina, Jeanas Rischpenas ir kiti.
1893 metų gegužės mėnesį visas progresyvus Paryžius pasidalijo į dvi „Strip” partijas – už ir prieš. Tačiau dabar jau aišku, kad prancūzų jaunuoliai ne be reikalo stojo į kovą – draudimas šokant apsinuoginti buvo panaikintas! Striptizas didino apsukas ir ėmė užkariauti kitus žemynus.
1904 metais Europos kabaretuose buvo rodomas spektaklis „Sapnas apie Egiptą”. Jo siužetas paprastas, net primityvokas: archeologas iš piramidžių traukia mumijas, o šios ima „išsipakuoti” ir šauniai šokti… tą patį kankaną.
Striptizas ir karas
Vienas ryškiausių striptizo istorijos puslapių buvo parašytas prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai „gundančiu nusirenginėjimu” naudojosi slaptosios tarnybos. Ne paskutiniu smuiku čia griežė Mata Hari. Vėliau ji prisipažino, jog striptizo ėmėsi dėl to, kad nemokėjo šokti. Apsinuoginimas ne tik slėpė choreografinius defektus, bet ir darė didelį įspūdį klientams – potencialiems šnipams. Nekaltos ir meile Šivai degančios mergaitės striptizas padėjo Matai Hari užverbuoti nemažai aukštų karininkų iš trijų štabų.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui „aistringas nusirenginėjimo šokis” tapo populiarus daugelyje Europos šalių.
Kam to reikia
Striptizas gali patenkinti daug kasdienių žiūrovų poreikių. Amerikos naktinių klubų savininkų asociacijos duomenimis, seniausias pasaulyje striptizo šokėjas yra 86 metų Indianos valstijos gyventojas Ernis Nasseras. Jis jau 24 metus kiekvieną dieną daugelyje prestižinių JAV klubų demonstruoja gundymo meną. Šis nedidukas senukas, kurio sceninis vardas Disco-Erni, turi neregėtą pasisekimą tarp įvairaus amžiaus moterų (nuo 16 iki 70 metų). Jo šokius lydi anšlagai, bilietai išperkami prieš keletą dienų iki pasirodymo. Sceninę karjerą Ernis pradėjo nuo paprasto pokšto – draugai susilažino iš 10 dolerių, kad jis nuogas sušoks vietiniame bare. Dabar garbaus amžiaus vyras – labai turtingas žmogus. Beje, Ernis supranta, jog dauguma žiūrovų ateina į jo pasirodymus vedami smalsumo – kur dar sutiksi nusirenginėjantį senelį?
Japonijos statistinių tyrinėjimų agentūros specialistų grupė padarė išvadą, kad profesionalios striptizo šokėjos atrodo daug geriau: rečiau kenčia nuo depresijos, rečiau serga gripu, peršalimo ir kitomis ligomis. Jos turi stipresnį imunitetą, o svarbiausia – nuolatinį partnerį. Todėl šių moterų seksualinis gyvenimas yra turiningas ir turtingas. Profesionalių šokėjų vaikai išsiskiria geresne sveikata ir tvirta nervų sistema – paveldi ją iš motinos.