Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijoje atidaryta beveik du mėnesius veiksianti tarptautinė akvarelės paroda „Baltijos tiltai”
Tarptautinė akvarelės paroda „Baltijos tiltai” puoselėja Baltijos akvarelės trienalės, 1968-2001 metais kas trejus metus vykusios Rygoje, tradicijas. Pasak „Baltijos tiltų” kuratorės menotyrininkės Virginijos Vitkienės, surengta dešimt parodų, per kurias buvo pristatoma Lietuvos, Latvijos ir Estijos akvarelininkų kūryba. Deja, dėl latvių dailininkus spaudžiančių problemų 2004-ųjų paroda Rygoje neįvyko, iškilo pavojus, jog nutrūks ilgai puoselėta tradicija.
Atgaivinta tradicija
Padėtį taisyti ėmėsi žinomas akvarelininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Eugenijus Nalevaika. Tai jis pasiūlė Kaune surengti tarptautinę akvarelininkų parodą „Baltijos tiltai”, kuri ne tik puoselėja senosios trienalės tradiciją, bet ir gerokai išplečia dalyvių skaičių, į renginį įtraukia visų šalių, supančių Baltijos jūrą, menininkus. Beje, šiandien jau aišku, kad „Baltijos tiltai” – ne vienkartinis reiškinys. Tarptautinė Baltijos šalių akvarelininkų paroda ir toliau bus rengiama Kaune, tik kol kas nežinia, kas trejus ar kas dvejus metus.
Dalyviai ir valstybės
Parodoje dalyvauja 60 kūrėjų, atstovaujančių dvylikai valstybių. Vitkienė LŽ pasakojo, kad akvarelės eksponuojamos vienoje didžiausių Kauno parodoms skirtų erdvių, tačiau ir Mykolo Žilinsko dailės galerija nepajėgė sutalpinti visų į trienalę atsiųstų kūrinių. Tarptautinei vertinimo komisijai teko rimtai padirbėti į „Baltijos tiltus” atrenkant beveik 90 akvarelių.
Daugiausia parodoje – per dvidešimt – lietuvių autorių. Smagu, kad tarp beveik 300 menininkų ir žiūrovų, dalyvavusių parodos atidaryme, buvo akvarelininkų ir iš kitų šalių. Atvyko keturi latvių dailininkai, o Latvijos dailininkų sąjungos atstovas akvarelininkas Janis Spalvinis padėkojo lietuviams už išsaugotą tradiciją. Sulaukta kolegės Toril G.Oksvold iš Norvegijos, atvažiavo danas Bodilas Ostergaardas, o estė Kai Mai Olbri-Kaarna net sveikinimo kalbą lietuvių kalba išmoko ir beveik be tarties klaidų išpyškino.
Mūsiškiai drąsiausi
Pasak Vitkienės, pagrindinė parodos idėja iškyla iš pačios akvarelės technikos, kuri šįkart įgauna simbolinę prasmę: vanduo (Baltijos jūra) ir dažai (įvairiaspalvė meninė raiška).
Parodos kuratorė priminė, jog dailės istorijoje akvarelės kūriniai turi gan apibrėžtus siužetus: dailininkai dažniausiai liejo peizažus, portretus ir natiurmortus, dvelkiančius romantika ar žaismingu netikėtumu, spinduliuojančius giedrą nuotaiką ir skaidrumą. Tokių mažiausiai nuo tradicijos nutolusių kūrinių pateikė latviai.
Lietuviai (gal todėl, kad namie?) buvo drąsiausi. Mūsų akvarelininkai pristatė ne tik tradicinės raiškos (Jolanta Teišerskytė-Stoškienė, Feliksas Pusvaškis), originalių autorinių (Vija Tarabildienė, Eugenijus Nalevaika, Benjaminas Jenčius) darbų, bet ir labai netikėtų mišrios technikos kūrinių. Tarp jų – Violetos Rudinskaitės-Juodzevičienės ant drobės, o ne ant popieriaus lieta akvarelė. Arba Vytauto Tamoliūno net trejopa technika (ir fotografijos) sukurtas darbas.
Vitkienė pasakojo, kad nustebino minimalistiniai Šiaurės šalių kūrėjų darbai. Jie atsiuntė meditatyvinių, skaidrių spalvų, japonų kūrybą primenančių akvarelių. Tačiau ir tarp skandinavų yra intriguojamo netikėtumo. Pavyzdžiui, danas Ole Werneris Munckas pateikė netradicinio turinio akvarelę, kurioje pavaizduota… dujokaukė.
Lisaičio rekordas
Tarp daugybės parodos „Baltijos tiltai” kūrinių yra vienas, kurį tikrai pastebi visi parodos lankytojai. Tai įspūdingo dydžio vilniečio grafiko, tapytojo ir akvarelininko Vlado Lisaičio kūrinys „32”, skirtas Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui.
„Savo akvarelę pavadinau „32”, nes tiek Lietuvoje iš viso buvo didžiųjų kunigaikščių ir karalių nuo Mindaugo iki Poniatovskio valdymo laikų, – LŽ pasakojo Lisaitis. – Kiekvienam valdovui ieškojau jam būdingų bruožų, atributikos, aplinkos detalių. Prie kiekvienos asmenybės pridedu trumpą informaciją, kuri primena, ką tas žmogus nuveikė Lietuvai. Beje, ir pati Lietuva įvardyta net 10-yje skirtingų pavadinimų, išdėstytų per visą 9 metrų ilgio kūrinį”.
Lisaitis nuo seno kūryboje daug dėmesio skiria istorinei temai, garsėja kaip nenuilstantis ieškotojas. Šįkart jis pristatė 9 metrų ilgio ir 1,55 metro aukščio vientisą kūrinį „32”, kuriuo, pasak Vitkienės, jau susidomėjo Lietuvos rekordų registravimo agentūra „Factum”.