Rengiantis daugiau nei perpus mažinti didžiausią šalyje bibliotekų tinklą kyla klausimas, kam atiteks Kauno savivaldybei priklausančios patalpos
Kaune nedrąsiai prabilus apie būtinybę ką nors daryti su esą gremėzdišku ir neefektyviai veikiančiu bibliotekų tinklu, miesto bendruomenės tiesiog užvertė prašymais šios idėjos autorę vicemerę Adelę Echodienę. Jos reikalauja nenaikinti kultūros židinių, o rasti pinigų jiems remontuoti. „Tikrai nesiruošiu nieko griauti ir naikinti. Tiesiog pradėjau domėtis tuo, kas akivaizdžiai negali net vadintis kultūros židiniais. Mūsų bibliotekos dirba baisiomis sąlygomis, neatitinka jokių reikalavimų, pertvarka būtina ir atidėlioti jos daugiau neturime teisės”, – LŽ sakė Echodienė. Vicemerės iniciatyva surengus pasitarimą ir konstatavus, kad Kaunas neturi nė vienos bibliotekos, kuri atitiktų Tarptautinės bibliotekų asociacijų federacijos reikalavimus, nutarta kitų metų savivaldybės biudžete numatyti lėšų bibliotekų tinklo modernizavimo programai parengti.
Tragiška būklė
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir 33 jos filialai – didžiausias municipalinis tinklas Lietuvoje. Šiemet iš miesto biudžeto jam buvo skirta 3,5 mln. litų, dar apie 200 tūkst. litų nepagailėta Aleksoto filialui rekonstruoti. Tačiau modernizuoti reikia visus filialus, o daugumos jų remontas jau neišgelbės. „Padėtis tokia tragiška, kad, pavyzdžiui, Petrašiūnų bibliotekoje fekalijos krinta ant fondų, ką jau ten rekonstruoti”, – atviravo vicemerė. Jos teigimu, net 14 miesto bibliotekų veikia mažesnėse nei 100 kvadratinių metrų patalpose. Tai net perpus mažiau nei reikalauja tarptautiniai standartai.
Pirminiais ekspertų skaičiavimais, miestui pakaktų 11 modernių ir informacinės visuomenės poreikius atitinkančių bibliotekų. Kurie filialai gali išlikti, paaiškės jau kitąmet.
Uždarius geriau nebus
Tačiau šiandien niekas negali atsakyti į klausimą, kam atiteks savivaldybei priklausančios patalpos uždarius jose veikiančias bibliotekas.
Kai kurios jų įsikūrusios itin patraukliose vietose, tad akivaizdu, kad šie objektai sulauktų didelio susidomėjimo. Nekalbama ir apie tai, kiek profesionalių bibliotekininkų papildytų darbo biržos klientų sąrašus. Šiuo metu bibliotekos filialuose dirba 122 specialistai.
Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius įsitikinęs, kad jo vadovaujami kultūros židiniai miestui yra labai svarbūs. „Net ir suvargę, skurdūs, nedideli, jie turi lankytojų, kurie ateina ne tik dėl knygų. Žmonės renkasi pabendrauti, pasikalbėti, laikraščių pavartyti. Bendruomenės tikrai nesutiks, kad bibliotekos būtų uždarytos”, – teigė Vaškevičius.
Jis pritarė, kad bibliotekas būtina modernizuoti, bet jokiu būdu ne uždaryti. „Jau praradome bibliotekas Sargėnuose ir Fredoje. Esą dėl prastų sąlygų. Kam dabar nuo to geriau?” – retoriškai klausė bibliotekininkas.
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka yra viena seniausių Lietuvoje. 1925 metais ją įkūrė pedagogas ir muziejininkas Vincas Ruzgas. Dabartinėse patalpose Laisvės alėjoje biblioteka veikia nuo 1960-ųjų.