Į Kuršmares beplaukia retos valtys, vis dar galvodamos rimtesnės žuvies pagauti. Nors tikimybių vis mažiau lieka. Vilčių turi plekšnių mėgėjai. Jie paprastai sukinėjasi prie Kiaulės Nugaros pradžios. Po šiaurių vėjų tos žuvys kartais pasirodo. Žinoma, masalas – porcija žuvies.
Buvo aną penktadienį du mano geri pažįstami mariose. Oras nešaltas, bet drėgnas. Sukiojosi vyrai ir šen, ir ten. Nieko gero. Per kelias valandas vienas pagavo dvi neįspūdingo dydžio plekšnes, kitas tenkinosi keliais pūgžliais. Žodžiu, malonumo nepajuto.
Šeštadienis ir sekmadienis buvo palankus jūrinei žvejybai. Tad nenuostabu, kad tokiomis dienomis Baltijoje buvo nemažai laivų, nes ankstesni orai mėgėjus buvo užblokavę krante.
Šeštadienį įgulos nieko gero nesužvejojo. Dreifai buvo tušti, nors dirbta rimtai ir atsakingai.
Kadangi oras ir sekmadienį buvo palankus, entuziastai ilgai neišlaikė. Daug laivų ieškojo laimės netoli krantų. Džiaugsmo tarp įgulos narių nesigirdėjo. Vyrai mobiliaisiais susisiekė su toli nuplaukusiais laivais. Kaip ten sekasi? Laidų gale žinios prastos: nekimba ir gelmėje. Menkės toli pasitraukė ir mėgėjus labai nuliūdino.
Kas sekmadienį vaikščiojo Danės krantais, stebėjosi žvejų gausybe. Vyrai buvo išsidėstę nuo buvusios saldaininės toli už Irklavimo centro. Meškeriota ir dugninėmis, ir plūdinėmis. Masalas – sliekai, tešla, musės lervos. Stambios žuvies ant kranto nesimatė, bet ešerių (100-150 g), kuojų ir, žinoma, pūgžlių buvo.
Mūsų bičiulis Petras per 3-4 valandas ištraukė du simpatiškus ešeriokus ir 19 pūgžlių.
– Turėsiu puikią žuvienę, – sako užkietėjęs „dangietis”.
Kai marios tuščios, rizikinga toli važiuoti į upes, pažaisti prie Danės vienas malonumas. Kol rimtai užsirūstins šiaurys ir sukaustys žemę.