Atsirado reali galimybė uosto ir miesto valdžiai susitarti dėl abiem pusėms naudingų mainų.
Uostas miestui galėtų užleisti centrinę dalį, o miestas turėtų „aukoti” pajūrį ties Melnrage. Paprasčiau tariant, pradžioje „Laivitės” teritorija, o vėliau galbūt net ir Vitė su buvusia žiemos uosto dalimi iš uosto teritorijos galėtų virsti prestižine miestiečiams laisvai prieinama teritorija, o ties Melnrage turėtų būti statomas giliavandenis uostas.
Galbūt tokia pradžia ką nors papiktins, kas nors pamanys, kad jau ir žurnalistai dalina miesto ir uosto teritorijas.
Iš tiesų straipsnio tikslas – iškelti diskusiją, kaip toliau galėtų vystytis miestas šalia uosto ir uostas šalia miesto. Laukiame įvairiausių nuomonių ir manome, kad jos galėtų tapti gera įžanga būsimai apklausai ar referendumui dėl giliavandenio uosto.
Uostai iškeliami į priemiesčius
Tendencija, kai iš miesto centro iškeliamos uosto teritorijos, o vietoje jų atsiranda pramogoms skirti objektai, vyksta daugelyje Vakarų Europos miestų. Geros, ekologiškai saugios uostų ir gyventojų partnerystės šūkiai keliami įvairiuose tarptautiniuose uostininkų forumuose.
Uosto objektai bent jau Baltijos jūros regiono uostamiesčiuose iškeliami į užmiestį. Panašiai turėtų vystytis ir Klaipėdos uostas pamažu leisdamas miesto centrui artėti prie vandens.
Buvusios Klaipėdos laivų remonto įmonės teritorijos prie piliavietės atvėrimas žmonėms parodė, kad prie vandens yra didžiulė trauka. Todėl Klaipėdos miestas tik tapo populiaresnis.
Kitos Baltijos jūros šalys turi daug laisvų teritorijų uostams vystyti, tačiau to negalima pasakyti apie Lietuvą. Todėl kyla klausimas, kur galėtų būti iškeltas Klaipėdos uostas.
Studiją atlikę Japonijos specialistai pateikė atsakymą, kad vienintelė tinkama vieta Klaipėdos uostui plėsti yra giliavandenio uosto statyba ties Melnrage jūroje supilant salą. Tokie uostų statybos būdai, atkovojant teritorijas iš vandens, populiarūs daugelyje pasaulio šalių, o ypač Japonijoje, kur yra teritorijų stoka.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė sutinkąs, kad miesto centre remontuoti laivus, kaip buvo daroma iki šiol, nėra tinkama veikla. Tačiau nauja veikla neturėtų užgožti kitų bendrovių ir uosto interesų.
S.Dobilinskas mano, kad reikės ieškoti bendrų vardiklių, ką daryti teritorijoje, kai iš jos išeis laivų remonto verslas. „Laivitės” naudotos krantinės yra sutvarkytos, per pastaruosius metus į jas investuoti 7 milijonai litų, gylis prie krantinių 8 metrai. S.Dobilinsko nuomone, krantinės turėtų būti naudojamos kruiziniams ir kitokiems pramoginiams laivams švartuoti.
Ar gali būti uosto teritorijoje statomi gyvenamieji namai? S.Dobilinskas teigė, kad ta teritorija vis dar priklauso uostui ir kol kas nėra pateikta jokių projektų apie tai, kad ten bus statomi namai. Todėl esą tai sunku komentuoti.
Sklando mainų idėja
Jei šiandien nekiltų paniška priešprieša, kad prie Melnragės anksčiau ar vėliau turės būti statomas giliavandenis uostas, žymiai lengviau galima būtų spręsti ir tai, kad miestas žengtų prie vandens ir dešiniojoje Danės upės pusėje, kur teritoriją jau valdo bendrovė „Memelio miestas”.
Ar nekeltas klausimas, kad „Laivitės” teritorija taptų lyg mainų dalis tariantis su savivaldybe, jog ties Melnrage būtų statomas giliavandenis uostas? S. Dobilinsko teigimu, tokių idėjų yra, tačiau tiesiogiai šie teritoriniai klausimo sprendimai kol kas nesiejami.
Galbūt įtakos turi ir tai, kad apie „Laivitės” teritorijos panaudojimo kol kas vyksta tik pasisakymai laikraščiuose. Kiek realesnis momentas yra tai, kad dėl „Laivitės” teritorijos žemės nuomos sutartį su Uosto direkcija prie kelis mėnesius pasirašė bendrovė „Memelio miestas”.
Jei ši bendrovė norėtų uosto teritoriją paversti miesto teritorija, sprendimo būdas yra numatytas. Turėtų būti rengiamas detaliojo plano keitimas, o po to Uosto direkcija teiktų Vyriausybės nutarimo projektą, pagal kurį būtų pakeistas teritorijos statusas.
Viskas atrodytų labai paprastai. Tačiau taip nėra. Kol parengiami dokumentai, turi būti suderinta daugybė interesų. Galbūt tuomet ir iškiltų uosto interesas vietoje prarandamos teritorijos užsitikrinti teritorijas kitoje vietoje. Jau dabar pagal teritorijos plotą vienam krantinės metrui Klaipėdos uostas yra blogiausioje padėtyje tarp rytinės Baltijos uostų.
Plėtrą stabdo ir kategoriškumai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo adresu pasigirsta priekaištų, kad jis stabdo Klaipėdos miesto bendrojo plano rengimą nederindamas jo dėl „Laivitės” teritorijos. S.Dobilinskas tikina, kad jis to negali derinti, nes uosto teritorija priklauso valstybei ir vienokį ar kitokį sprendimą dėl to gali priimti tik Vyriausybė.
Galbūt todėl, kad stringa bendrasis planas, esama ir miesto savivaldybės kaltės. Užimta pozicija bendrajame plane nepažymėti vietos privažiavimo keliams į galimą giliavandenį uostą ties Melnrage.
Meras Rimantas Taraškevičius taip pat laikosi labai kietos, politiškai jam gal ir palankios pozicijos dėl giliavandenio uosto. Iš anksto meras tvirtina, kad klaipėdiečių nuomonė dėl giliavandenio uosto esanti negatyvi, nors jokia apklausa nevyko. Meras pasisakė ir prieš referendumą, teigdamas, kad, norint jį surengti, reikės surinkti 300 tūkst. parašų. Meras dėl giliavandenio uosto statybos siūlo apklausti klaipėdiečius. Tai būtų galima daryti keturiais būdais: platinant apklausos lapelius, rengiant gyventojų išplėstinius susirinkimus, vykdant apklausas lankantis butuose ar skambinant telefonais į namus.
Nė vienas apklausos būdas neatrodo patikimas. Tai būtų tik apklausos imitavimas. Tik referendumas, ko gero, ir galėtų nuspręsti, ar reikia uosto, kurio statyba prilygs beveik trečdaliui metinio šalies biudžeto. Klausimas dėl giliavandenio uosto nėra vien tik Klaipėdos miesto reikalas. Teritorija, kur būtų statomas uostas, netgi nepriklauso Klaipėdos miestui. Ji yra teritorinėje jūroje, o ši, kaip žinia, priklauso Lietuvos Respublikai, tai yra visiems šalies gyventojams.
Tam tikra prasme politikavimas vyksta ir dėl japonų studijos teiginių. Japonai studiją atliko labai sąžiningai. Akcentuodami, kad ekonomiškai tinkamiausia vieta giliavandeniam uostui statyti yra ties Melnrage, jie pateikė ir argumentus, kokią įtaką tai darytų pajūriui. Bet kurio objekto statyba daro vienokią ar kitokią įtaką. Todėl logiška, kad ir toks didžiulis statinys, kaip giliavandenis uostas, įtaką darytų. Kartu japonai pateikė ir daugybę siūlymų, kaip ta įtaka galėtų būti sumažinta.