Klaipėdiečiai nesinaudoja galimybe išvengti itin didelių sąskaitų už šildymą.
Žmonės už šildymą gali mokėti visus metus ir taip nepatirti skausmingo išlaidų padidėjimo žiemos mėnesiais.
Tačiau per dvejus metus nė vienas klaipėdietis nepareiškė noro už šilumą mokėti ir žiemą, ir vasarą.
Bendrovės „Klaipėdos energija” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis sakė, jog klaipėdiečiai dvinarės šildymo kainos baiminasi, nes galvoja, kad ji gali tapti abonentiniu mokesčiu.
„Dvinarės kaina sudaroma iš pastoviosios dalies, kurią žmogus moka kas mėnesį, ir kintamosios dalies – suvartotos šilumos kiekio. Tačiau šilumos tarifas tokiu atveju yra kur kas mažesnes nei tada, kai gyventojas moka pagal vienanarę kainą, tai yra tik pagal suvartotos šilumos kiekį”, – aiškino V.Zutkis.
Pavyzdžiui, 62 kvadratinių metrų ploto bute sausį už šildymą (pagal naujas kainas ir vidutinę sausio temperatūrą) teks mokėti 216 litų.
Jei gyventojas pasirinktų dvinarę kainą, kuri yra dviejų tipų, jis mokėtų 185 arba 176 litus. Tačiau liepą už šilumą karštam vandeniui ruošti reikėtų mokėti ne 33, o atitinkamai 56 arba 72 litus.
Kitaip tariant, pagal dvinarę kainą už šildymą mokantis žmogus sausį sutaupytų 31 arba 40 litų, tačiau liepą mokėtų 23 arba 39 litais daugiau.
Taip būtų ir likusiais metų mėnesiais. Šildymo metu šiluma kainuotų šiek tiek pigiau, tačiau skirtumą reikėtų kompensuoti vasarą.
Kaune įdiegta dar patogesnė sistema, kuri suteikė galimybę žmonėms visus metus už šildymą mokėti vienodą įmoką.
Pavyzdžiui, jei vasarą vartotojo išlaidos už šilumą karštam vandeniui ruošti siekia apie 50 litų per mėnesį, o prasidėjus šildymui sąskaita išauga iki 250-300 litų, tai pasinaudojus naujuoju mokėjimo būdu išlaidas galima „išlyginti” ir visus metus mokėti fiksuotą 158 litų mėnesio įmoką.
V.Zutkis nebuvo linkęs girti tokios kaunietiškos tvarkos.
Jo teigimu, fiksuotas mokestis neįsivaizduojamas, nes, atsižvelgiant į oro sąlygas, gali skirtis suvartojamos šilumos kiekis.