Valstybine kalba nenori šnekėti net ir vadovai

Uostamiestyje dar liko įstaigų, su kurių vadovais neįmanoma susikalbėti lietuviškai.

„Klaipėdos” tyrimas atskleidė, jog bene dažniausiai Valstybinės kalbos įstatymą ignoruoja švietimo įstaigų direktoriai.

Įstatyme pažymima, kad valstybės ir savivaldos institucijų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą. Jie taip pat turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine (lietuvių) kalba.

„Klaipėdos” žurnalistės telefonu pakalbino ne vienos įstaigos vadovą. Siekta sužinoti, ar jie pasirengę suteikti informaciją lietuviškai kalbančiam nepažįstamajam.

Lengviau – rusiškai

Sunkiausia buvo susikalbėti su švietimo įstaigų, kurias dažniausiai renkasi rusakalbiai vaikai, vadovais.

Kai kuriems jų klaipėdiete prisistačiusios moters klausimai lietuvių kalba sukėlė stresą. Kiti vadovai net nebandė kalbėti lietuviškai arba skubėjo padėti ragelį.

Lopšelio-darželio „Švyturėlis” vadovė Tamara Gvai klausimus suprato, bet į juos atsakė rusų kalba.

„Žemuogėlės” direktorė Svetlana Riabko rusiškai atsakė į klausimus ir skubiai atsisveikino. Beje, rusiškai.

Kitų mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų vadovai labai stengėsi kalbėti valstybine kalba. Kai kam pavyko vos kas antras žodis.

Paskambinus į vaikų darželį „Putinėlis”, jo direktorė Polina Šišorkina paprašė kalbėti rusiškai, nes lietuviškai jai kalbėti per sunku.

Su P.Šišorkina nepavyko lietuviškai susikalbėti ir prisistačius „Klaipėdos” žurnaliste. Per didžiausius vargus pavyko suprasti, kad moteris įstaigoje dirba nuo 1979-ųjų.

Dokumento neužtenka

„Visiškai nesvarbu, kokiai – lietuvių ar rusų – įstaigai žmogus vadovauja. Jis privalo kalbėti valstybine kalba”, – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji inspektorė Vida Bubliauskienė.

Lituanistiką studijavusi moteris pripažino, jog ne visi uostamiesčio švietimo įstaigų vadovai laikosi Valstybinės kalbos įstatymo.

Pasak V.Bubliauskienės, priimant į darbą, iš žmogaus reikalaujama turėti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

„Tačiau jis neužtikrina, ar jau dirbdamas vadovaujantį darbą žmogus su klientais bendraus valstybine kalba”, – apgailestavo inspektorė.

Kalbos mokėjimo lygį parodo trys kategorijos. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių ir organizacijų vadovams būtina aukščiausia – trečioji kategorija.

Siekiantis ją gauti, turi suprasti ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, laisvai aiškinti požiūrius ir nuomones, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.

Kontroliuoja inspekcija

Valstybinės kalbos įstatymo vykdymą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija.

Jos atstovė Giedrė Černiauskaitė tvirtino, kad įstaigos tikrinamos pagal iš anksto sudarytą planą arba reaguojama į skundus.

Pasak vyresniosios inspektorės, Klaipėdos įstaigų darbuotojus paskutinį kartą teko bausti 1999-aisiais. Tuometiniam „Santarvės” vidurinės mokyklos vadovui skirta 600 litų bauda.

„Nesvarbu, kokia kalba dėstoma mokykloje, vadovai ir pedagogai privalo kalbėti lietuviškai. Pagal prieš trejus metus sugriežtintą tvarką jiems būtina turėti III kategorijos valstybinės kalbos mokėjimo pažymą”, – aiškino G.Černiauskaitė.

Ji pabrėžė, kad Švietimo skyrius neturėtų likti abejingas Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimams ir apie juos pranešti inspekcijai.

Vadovams ir tarnautojams, kurie ignoruoja lietuvių kalbą, gresia įspėjimas arba bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nuo 300 iki 600 litų. Nesilaikius inspekcijos nurodymų, pakartotinai baudžiama iki 1500 litų.

Supranta ir žemaitiškai

Klaipėdos institucijose dirba ne vienas kitakalbis, puikiai kalbantis lietuviškai. Tarp jų – Klaipėdos ligoninės Skausmo skyriaus vedėjas Albertas Albertjanas.

Jis – armėnas, į Lietuvą prieš 20 metų atvykęs mokytis, o po studijų čia įleidęs šaknis – įsidarbinęs ir su šeima įsikūręs Gargžduose.

„Besimokydamas Kaune maniau, kad išmokau lietuvių kalbą. Tačiau atvykęs į Gargždus apstulbau, kad nieko nesuprantu, nes teko susidurti su žemaičiais. Tačiau ir nelengvą tarmės barjerą įveikiau. Jei gerbi žemę ir tautą, kurioje gyveni, privalai išmokti jos kalbą”, – sakė A.Albertjanas.