Kelias paras Lietuvos ir Latvijos pasienyje nemažėjančios sunkiasvorių vilkikų eilės tapo galvos skausmu ne tik aukščiausiems šalies pareigūnams, bet ir vietos politikams
Du šimtai krovininių automobilių ir tiek pat įtūžusių jų vairuotojų, kurių emocijos bet kada gali prasiveržti neprognozuojamais veiksmais. Tokį vaizdą jau kelias paras galima matyti prie pat Latvijos sienos, Zarasų rajone, Smėlynės ir Medumų pasienio kontrolės poste. Dėl susidariusių spūsčių visi kaltina Latvijos pasieniečius, per valandą sieną kirsti leidžiančius tik dviem sunkiasvoriams automobiliams. Daugumos per šį postą važiuojančių vilkikų tikslas – Rusija.
Jau būta atvejų, kai vairuotojų kantrybė buvo trūkusi – jie blokavo kelią, mėgino kelti riaušes. Vis dėlto pasienyje dirbančioms sustiprintoms Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės pasieniečių ir viešąją tvarką prižiūrinčioms Zarasų policijos pajėgoms tokius nepasitenkinimo gaisrus pavyko greitai užgesinti. Tačiau vilčių, kad padėtis šiame pasienio punkte galėtų keistis į gera, kol kas nėra. Tai patvirtino ir Latvijos pareigūnai.
Kaltos liūtys
Pagrindinė transporto spūsčių priežastis, pasak kaimyninės šalies pareigūnų, gamtos stichija – stiprios liūtys paplovė kelius, juos būtina skubiai sutvarkyti. Smėlynės ir Medumų bei Obelių ir Subatės kontrolės postuose, Latvijos pusėje, bus atliekami infrastruktūros remonto darbai, o Latvijos ir Rusijos pasienyje esančiame Ludzos rajone paskelbta net nepaprastoji padėtis. Čia šiomis paromis nutįso net 3 tūkst. vilkikų eilė.
Ludzos kontrolės punktas nepajėgia aptarnauti visų Rusijos kryptimi vykstančių transporto priemonių, todėl tai lėmė eilių susidarymą Lietuvos ir Latvijos pasienyje.
Kita priežastis, verčianti Latviją riboti sunkiojo transporto eismą šalyje, – saugumo reikalavimai prieš lapkričio 28-29 dienomis Rygoje vyksiančią NATO viršūnių konferenciją.
Tokius motyvus per pokalbius su Lietuvos vidaus reikalų ministru Raimondu Šukiu bei VSAT vadu generolu Sauliumi Stripeika nurodė aukšti Latvijos pareigūnai. Iškilusias problemas Stripeika vakar Smėlynės ir Medumų poste aptarė su Latvijos sienos apsaugos tarnybos viršininku generolu Gunaru Dabuoliniu.
Prašo pagalbos
Šukio įsitikinimu, sprendžiant spūsčių prie Latvijos sienos problemą vien Vidaus reikalų ministerijos pastangų gali ir nepakakti, todėl ministras į pagalbą kviečia Susisiekimo bei Užsienio reikalų ministerijas. Jeigu spūstys nemažės, gali tekti kreiptis į Baltarusiją su prašymu, kad būtų leista dalį krovininių automobilių nukreipti per jos teritoriją.
Kituose Lietuvos pasienio kontrolės punktuose dirbantys pasieniečiai įpareigoti informuoti atvykstančius vilkikų vairuotojus apie padėtį prie Latvijos sienos ir rekomenduoti rinkis kitus maršrutus.
Latvijos sieną patariama kirsti Saločių ir Grenctalės pasienio kontrolės punkte.
Šiuo metu nerekomenduojama vykti per Obelių ir Subatės pasienio punktą prie Latvijos sienos, nes čia eilėje išvykti į kaimyninę šalį laukia apie 100 krovininių automobilių. Informaciją apie padėtį prie Lietuvos ir Latvijos sienos nuolat teikia Lenkijos visuomenės informavimo priemonės.
Įžvelgia politinius motyvus
„Ne naujiena mums tos eilės, juk ne pirmą kartą čia tokios spūstys susidaro. Svarbiausia, kad būtų tvarka ir nenukentėtų gyventojai”, – vakar LŽ sakė Zarasų seniūnas Valdas Utka. Jo teigimu, vakar su Zarasų rajono meru buvo aptartos dėl eilių pasienio punkte kilusios problemos. Didžiausias nepatogumas vietos gyventojams – per sieną negalintys važiuoti keleiviniai autobusai. Jiems tenka keisti maršrutą arba iš viso atsisakyti kelionės.
Jau šiandien pasienio teritorijoje ir pakelėse ketinama pastatyti mobiliuosius tualetus, šiukšlių konteinerius. Paklaustas, ar laukiantiems vairuotojams bus atvežta ir geriamojo vandens, seniūnas pajuokavo: „Labai mat jiems to vandens reikia, labiau – cigarečių ar dar ko stipresnio…”
Utka pasidžiaugė, kad kol kas pakelės aplink pasienio punktą neprišiukšlintos ir nepridergtos. Pasak jo, Latvijos teritorijoje kur kas baisesnis vaizdas. Seniūnas anekdotu pavadino kaimynų latvių aiškinimus, esą dėl transporto eilių kaltos liūtys. Seniūno nuomone, šioje istorijoje reikia ieškoti politinių motyvų: „Jei Latvija ir Rusija nesutaria, nemanau, kad dėl to turi kentėti lietuviai”.