Augant ro-ro bei konteinerių pervežimui, plečiantis jo geografijai, Lietuvos vežėjai jau pasigenda keltų linijų iš Klaipėdos uosto į Didžiąją Britaniją ar į Švedijos sostinę Stokholmą.
Iš pradžių, anot autotransportininkų, Lietuvoje galėtų būti bent agentūrų, parduodančių bilietus į Didžiąją Britaniją ar Stokholmą, nes dabar juos tenka pirkti iš čekų ar lenkų.
Linija Klaipėda-Karlshamnas (Pietų Švedija) yra nepatogi gabenti krovinius į Norvegiją, Šiaurės Švediją. Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, vežėjai jaučia nemažą minėtų jūrų linijų poreikį.
Beje, vežėjų autotransporto pajėgumas nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki šiol išaugo maždaug 2 kartus. Tai nulėmė atsivėrusios Europos Sąjungos sienos, nuolat atnaujinamas autotransporto parkas. Be viso to, autovežėjams atsivėrė ir Balkanų rinka.
Lietuva turi 18 tūkst. autotransporto priemonių, dirbančių tarptautiniu mastu, ir šiuo skaičiumi prilygsta Vengrijai, Čekijai ir net Rusijai (19,5 tūkst.). Tuo patvirtinamas Lietuvos kaip tranzitinės valstybės statusas.
A. Kondrusevičius teigia, kad autotransportininkai su uostininkais glaudžiausiai bendradarbiauja vežant konteinerius ir treilerius. Vežėjų duomenimis, 60 proc. į Klaipėdos uostą atplukdomų konteinerių išgabena būtent jie.
Per 9 šių metų mėnesius treilerių ir autotreilerių per Klaipėdos uostą gabenta apie 60 tūkst. vienetų. Autotreilerių gabenta maždaug 12 proc., o treilerių – per 40 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Pastebima ypač ryški Jūrų perkėlos terminalo apkrova – krovinių pasiūla jau viršija jos galimybes. Konteinerių srautai iš Klaipėdos uosto daugiausiai pasuka tolimaisiais atstumais – į Rusiją, Kazachstaną, bet vežami ir Lietuvoje.
Keltų apkrovą iliustruoja faktas, jog piko metu – t. y. nuo rugsėjo vidurio iki metų pabaigos ir vasarą – neturint sutarčių su laivybos kompanijomis į keltą patekti beveik neįmanoma.
A. Kondrusevičiaus nuomone, Klaipėdos uostas yra konkurencingiausias tolimųjų nuotolių atžvilgiu. Vežėjai jaučia kooperacijos tarp skirtingų transporto sistemų, logistikos centrų stygių.
Dabar, pasak „Linavos” vadovo, ryškėja autotransporto įmonių stambėjimo tendencija. Kompanijų pajamos nuolat auga, tačiau dėl didėjančių kuro kainų bei darbo užmokesčio pelningumas mažėja.