Po Konstitucijos sargų sprendimo trys parlamentiniai tyrimai gali atsidurti aklavietėje
Konstituciniam Teismui (KT) vakar paskelbus išaiškinimą dėl Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo principų, vieno į pabaigą einančio ir kito tik pradėto parlamentinio tyrimo perspektyvos pakibo ant plauko. Trečiosios komisijos, nagrinėjusios alkoholio bendrovės „Alita” privatizavimo reikalus, jau padarytas išvadas greičiausiai teks peržiūrėti.
Neturi įgaliojimų
KT konstatavo, kad Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali būti pavedama teisėtumo ir tikslingumo atžvilgiais tirti, vertinti ar kontroliuoti valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose dirbančių asmenų profesinės karjeros. Tai daryti, KT nuomone, gali tik reikiamus įgaliojimus turinčios institucijos, jų pareigūnai.
Tai reiškia, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tiriantis Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, o kartu ir VSD karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybes, negalės išsiaiškinti šio pareigūno karjeros vingių. Tą žurnalistams patvirtino ir vakar KT išaiškinimo klausęsis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas. Pasak jo, panašių problemų kils ir dėl Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tirsiančios laikinosios komisijos veiklos.
„KT pabrėžė, kad Seime negalima sudaryti komisijų, kurios remiasi tik ikiteisminio arba operatyvinio tyrimo medžiaga. Parlamentas – nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ar operatyvinės veiklos subjektas. Vadinasi, tos komisijos, kurios gali vadovautis tik ikitesiminiu tyrimu ar operatyvinio tyrimo medžiaga, faktiškai negali būti sudaromos. Komisijos gali būti sudaromos tik dėl ypatingos svarbos reikalų, tačiau jos neturi užsimiršti ir perimti tų įstaigų, kurių veiklą tiria, funkcijų”, – sakė Sabatauskas.
Pocius buvo teisus?
Seimo TTK vadovo nuomone, laikinosios komisijos įgaliojimus turintis NSGK negalės atsakyti į kai kuriuos klausimus, nes tai reikštų tiesioginį kišimąsi į VSD darbą.
KT išaiškino, kad laikinosios komisijos negali perimti kitų valstybės institucijų – teismų, VSD, generalinės prokuratūros ir kt. funkcijų ir darbo. „Informacija, kurios prašo komisija, turi būti suderinta su tomis institucijomis, iš kurių prašoma. O gauti slapti duomenys turi būti griežtai saugomi pagal įstatymą „, – komentavo Sabatauskas. Parlamentaras patvirtino, kad VSD vadovas, atsisakęs NSGK pateikti operatyvinio tyrimo duomenis, buvo teisus.
Priminė senas tiesas
Seimo TTK vadovas sutiko, jei KT išaiškinimas dėl laikinųjų komisijų veiklos būtų paskelbtas anksčiau, parlamente kai kurios jų tikrai nebūtų sukurtos.
Į KT prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi spalio 16 dieną. Būtent tą dieną akivaizdžiai išryškėjo Seimo NSGK ir VSD vadovo Pociaus nesutarimai, lydimi viešų apsižodžiavimų, pareiškimų ir net prašymų nušalinti.
Vakar KT priminė daugelį su prašomu išaiškinti klausimu susijusių savo anksčiau priimtų nutarimų nuostatų. Jis taip pat konstatavo, kad
Seimas pagal Konstituciją turi įgaliojimus, esant ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui sudaryti ir tokias Seimo laikinąsias tyrimo komisijas, kurioms būtų pavedama ištirti valstybės ar savivaldybių institucijų veiklą. Kitaip tariant, aiškintis, kaip atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos vykdo savo funkcijas, apibrėžtas Konstitucijoje ir įstatymuose.
Kad galėtų įvykdyti tokį parlamento pavedimą, Seimo laikinoji tyrimo komisija turi turėti galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti ir tokią informaciją, kuri susijusi su atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų darbo organizavimu. Tačiau Seimo laikinosios tyrimo komisijos negali būti sudaromos vien tik vidiniams darbo klausimams išsiaiškinti.